Studijos gali suteikti ne tik naujų žinių, išsilavinimą – jų dėka galima pažinti pasaulį. Vilniaus universiteto kūrybinės komunikacijos studentė biržietė Agnė Burbulytė išdrįso pasinaudoti galimybe keliauti į Jungtines Amerikos Valstijas ir ten praleisti vasarą, kupiną naujų patyrimų bei įspūdžių.
Kelionė atrodė kaip sapnas
Agnės kelionė prasidėjo netikėtai. Ji prisimena, kaip važiuodama automobiliu su draugėmis kalbėjosi apie vasaros planus ir galimybę praleisti ją svetur.
„Vėliau su draugėmis po paskaitų važiavome pietauti. Sėdėjome mašinoje, klausėmės dainų apie Ameriką, tuomet juokaudamos ir gaudydamos viena kitos žvilgsnius pradėjome kartoti: „O gal tikrai pabandom? Gal užpildom tuos dokumentus? Taigi, jei nenorėsim, nevažiuosim!“. Taip pamažu ir prasidėjo mūsų kelionė“, – pasakoja Agnė.
Ji teigia, jog viskas vyko labai greitai ir kartais atrodė, jog tai tik sapnas. Dokumentų pildymas ir sutarčių pasirašinėjimas dar neatrodė kaip realus žingsnis Amerikos link. Mergina prisimena, kad vienos svarbiausių gyvenimo kelionių artėjimą ji suprato, kai pradėjo ieškotis darbo svetur.
„Vienas iš momentų, kai suvokėme, jog artėjame tikslo link, buvo atėjus laikui rinktis darbo vietą. Pradėjome domėtis valstijomis, kuriose galbūt norėtume pagyventi, planavome darbo pokalbius. Dėl laiko skirtumo naktimis sėdėdavome prie kompiuterių ekranų ir bendraudavome su galimais darbdaviais“, – sako biržietė.
Sunki pradžia
Anot pašnekovės, emociškai sunkiausia buvo kelionės pradžia. Vėlgi dėl laiko skirtumo buvo sunku bendrauti su šeima, o ir žinojimas, jog negalės grįžti pas artimuosius dar tris mėnesius, buvo nelengvas patyrimas.
„Sunkiausia buvo, kai teko suvokti, kad negalėsiu grįžti ir apkabinti savo mylimiausių žmonių dar tris mėnesius, nes esu net ne Europoje, o apskritai kitoje pasaulio pusėje. O dar tas didelis laiko skirtumas, kai pavargusi grįždavau iš darbo, kritusi tiesiai į lovą paskambindavau šeimai ir telefono ekrane matydavau, kad mano tėveliai jau laiko garuojančios rytinės kavos puodelį“, – prisimena Agnė.
Salos kasdienybė
Amerikoje Agnės dienos bėgo Masačiusetso valstijoje. Dirbo čia esančioje Martha‘s Vineyard saloje, į kurią atvyksta turistai iš viso pasaulio. Agnė darbavosi ledų ir saldainių krautuvėlėje, o vėliau, netikėtai užsukusi į vietinę drabužių parduotuvę, gavo dar vieną darbo pasiūlymą. Teko dirbti mišrias pamainas, kartais ir be poilsio dienų.
„Turėdavau geriausiu atveju tik vieną laisvadienį, tačiau ir pagrindiniame, ir papildomame darbe visada vyravo gera atmosfera, puikiai sutardavome su vadovėmis, todėl ir fizinis nuovargis nebuvo toks baisus. Ironiška tai, kad per tuos retus laisvadienius vis tiek kažkaip sugebėdavau atsidurti vienoje ar antroje darbovietėje, nes tiesiog tapo įprasta matytis su tais žmonėmis, kalbėtis kasdien, visi tapo lyg antra šeima, be kurios jau negali ištverti nė dienos“, – pasakoja Agnė.
Mergina prisimena, jog saloje, kurioje dirbo, žmonės atrodė labai atsipalaidavę, jautėsi ten vyraujanti ramybė. Regis, visi buvo nusiteikę gerai praleisti laiką, pailsėti nuo kasdienių darbų bei miesto triukšmo.
„Buvo smagu pagyventi tokioje vietoje, kurioje išėjimas iš namų ne vargina, o atvirkščiai – veikia kaip geros nuotaikos užtaisas visai likusiai dienai. Ir nesvarbu, ar eini į darbą, ar į parduotuvę – vis tiek jautiesi labai gerai. Žinoma, pakeliavusi per kitas valstijas pastebėjau daugiau kultūrinių skirtumų. Pavyzdžiui, Los Andžele, Kalifornijoje itin gausu meno mylėtojų, atsipalaidavusių ir užsisvajojusių žmonių. Ten atmosfera tokia, jog atrodo, kad esi tam tikrame burbule“, – kalba Agnė.
Niujorkas – kaip matytas filmuose
Didžiausią ir įsimintiniausią įspūdį merginai padarė Niujorkas: „Galbūt skamba banaliai, bet šis miestas – atskiras pasaulis su kvapą gniaužiančiais dangoraižiais ir architektūra. Čia tarsi esi priversta pasijusti mažytė visoje to miesto didybėje. Visi lekia, skuba, dirba, nuolatos užsiėmę. Atrodo, kad jie negali net ramiai nueiti atsigerti kavos – reikia bėgti. Tai miestas, kuris niekada nemiega. Gatvėse visada pilna žmonių, kavinėse ir restoranuose staliuką gauti be išankstinės rezervacijos beveik neįmanoma. Times Square sausakimšas ir dieną, ir naktį, tačiau tai pamatyti, pagyventi tokioje dinamiškoje aplinkoje bent keletą dienų – nerealu. Prisiminimai, matyti vaizdai ir jausmai išliks visam gyvenimui“.
Pasak Agnės, vaizdai ir įspūdžiai jai priminė filmus, kuriuose rodomas niekada nemiegančio, įspūdingo grožio miesto gyvenimas.
Apie nusivylimus
Kalbėdama apie nusivylimus, mergina atviravo, jog kelionė į Majamį buvo viena prasčiausių. „Majamis buvo ta vieta, į kurią, ko gero, niekada negrįžčiau. Na, nebent pagulėti ant karšto smėlio ir pasimaudyti skaidriame, šiltame vandenyje, nes paplūdimiai buvo išties nuostabūs.
Iš šios kelionės labiausiai įstrigo tai, kad buvo ganėtinai nejauku, nes visi kalba tik ispaniškai, o tu Amerikoje esančiame mieste geriau kalbi angliškai nei dauguma vietinių. Netgi restoranuose ir kavinėse buvo problemų, nes meniu – ispanų kalba, o darbuotojai su tavimi bando susikalbėti ženklais, nes angliškai nemoka.
Tačiau kalbos klausimas dar nebuvo toks gąsdinantis kaip pavojaus galimybė. Pamenu, eidama gatve mačiau turbūt kas trečią vaikštantį be batų, bet su ginklu. O apie žmones, viešai vartojančius narkotikus, jau net nekalbu. Tikrai nesijautėme saugiai“, pasakoja Agnė.
Šiuo metu biržietė yra Vilniaus universiteto trečiojo kurso studentė. Sako, šie metai jai – reikalaujantys nemažai laiko ir pastangų, todėl dabar nori sutelkti visą dėmesį į studijas.
Kalbėdama apie Ameriką Agnė atvirauja, jog į tą šalį ji tikrai sugrįš – tik nežinia, ar šią, ar kitą vasarą.
