Sekmadienį Nemunėlio Radviliškyje atsirado dar vienas ženklas, primenantis apie lietuvių tautos kovą sovietmečiu už tikėjimo ir sąžinės laisvę.
Pašventinta ant katalikų bažnyčios fasado esanti atminimo lenta, kurioje skelbiama, jog čia, Nemunėlio Radviliškyje, vyskupas tremtinys Vincentas Sladkevičius 1972 metais vasario 17 dieną palaimino pogrindinį katalikų bažnyčios leidinį ir pavadino jį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“.
Šv. Mišias Nemunėlio Radviliškio bažnyčioje aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, pats daug prisidėjęs prie pogrindinės spaudos platinimo bei tikinčiųjų teisių gynimo sovietmečiu.
Vyskupas priminė, jog pradžioje buvo sumanytas kitas leidinio pavadinimas, tačiau kunigui Sigitui Tamkevičiui atvykus pas V. Sladkevičių, šis pasiūlė pogrindinį leidinį pavadinti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios (LKB) kronika”.
„Galime džiaugtis ir didžiuotis, nes Nemunėlio Radviliškis yra LKB kronikos krikšto vieta. Nedaugelis vietovių gali pasigirti panašiais dalykais, jau vien dėl to esate įrašyti į Lietuvos istoriją“, – pamoksle sakė vyskupas J. Kauneckas.
Po šv. Mišių visi dalyviai patraukė į šventorių, kur vyskupas pašventino lentą. „Palaimink, Viešpatie, šią atminimo lentą. Tegul ji mums visada primena, kad ir mes privalome kovoti už tikėjimą ir teisingumą, kad ir mes privalome saugoti ir ginti tėvynės laisvę ir, jei reikės, atiduoti už ją gyvybę“, – kalbėjo dvasininkas.
Apie vienijantį tikėjimą, meilę ir ištikimybę, didžiavimąsi savo tauta kalbėjo Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Irutė Varzienė.
Biržų parapijos klebonas kun. Jonas Morkvėnas dėkojo visiems susirinkusiems, visiems, kurių dėka šis atminimo ženklas atsirado Nemunėlio Radviliškyje.
Atskiro paminėjimo nusipelno bibliotekininkas, aktyvus Nemunėlio Radviliškio bažnyčios bendruomenės narys Evaldas Timukas. Didžiąja dalimi šio jauno žmogaus rūpesčiu ir pastangomis atminimo lenta ir atsirado šioje vietoje.
Praėjusius metus LR Seimas buvo paskelbęs „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais. „Žiūrinėdamas Lietuvos Vyriausybės planus dėl LKB kronikos metų pažymėjimo atkreipiau dėmesį į tai, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pastatys atminimo lentas LKB kronikos spausdinimo, rengimo ir platinimo vietose. Tačiau tame sąraše nebuvo Nemunėlio Radviliškio – vietos, kur gimė pats leidinio vardas. Biržų Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos direktorės vardu kreipiausi į genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. Iš ten greitai atėjo atsakymas, jog atminimo lenta bus pastatyta ir Nemunėlio Radviliškyje. Šis susirašinėjimas vyko pernai, vasario mėnesį. Procesas kiek užtruko, bet rezultatą turime“, – sakė E. Timukas.
„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ yra reikšmingiausias pogrindinis leidinys, leistas sovietų okupuotoje Lietuvoje 1972–1989 metais. Sovietmečiu tai buvo vienas iš informacijos šaltinių apie okupacinio režimo vykdomą tikinčiųjų persekiojimą, diskriminaciją ir represijas. Nors SSSR Saugumo komitetas (KGB) dėjo dideles pastangas, jiems visus 17 metų leidinio likviduoti nepavyko. Buvo suimtas ir nuteistas redaktorius kunigas, dabar kardinolas S. Tamkevičius, kiti leidinio platintojai bei rengėjai atlaikė visus išbandymus. Prasidėjus Atgimimui kronikos leidyba nutraukta pačių leidėjų sprendimu.
