Skelbiama, kad Žemės ūkio ministerija ruošiasi padidinti išmokas už nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimą. Nauja tai, kad išmokos bus skiriamos ir už bites.
Ministerija skelbia, jog įvairių lietuviškų veislių arkliams bei senojo genotipo galvijams išmokos didės nuo 30 iki 200 eurų už sąlyginį gyvūną. Anksčiau visi šie galvijai gaudavo vienodą išmoką – 200 Eur.
Gerokai didesnių išmokų gali tikėtis ir kiaulių bei avių augintojai. Už Lietuvos senųjų veislių kiaules išmokos padidintos nuo 2,5 iki 4 kartų, priklausomai nuo veislės. Iki šiol buvo mokama vienodai – 180 eurų už sąlyginį gyvūną.
Avių augintojai taip pat pajus pokyčius. Už Lietuvos šiurkščiavilnių avių sąlyginį vienetą bus mokama 649 eurai, o už Lietuvos juodgalvių (senasis genotipas) – 455 Eur. Iki tol išmoka buvo 187 Eur. Reikia pažymėti, kad 1 sąlyginė avis – tai 7 realios avys.
Fantastiškų išmokų sulauks vištinių žąsų augintojai – 1230 Eur už sąlyginį vienetą, kai iki šiol buvo mokama 162 Eur.
Nuo 2023 metų paramą galės gauti ir laikantieji Lietuvos tamsiąsias bites – 177 Eur šeimai.
Kas gaus paramą Biržų rajone
Žinia, šiaip pinigų niekas nemokės. Jei bobutė turi vieną neaiškią karvutę, o raštingas apsukrus anūkas jos vardu nori gauti išmoką, taip nepraeis. Gyvulys turi būti registruotas Ūkinių gyvūnų registre, turėti kitus kilmės dokumentus. Bet kas rimtai tuo užsiima, reikalavimus žino.
Kas Biržų rajone galį pretenduoti į didesnę paramą, klausėme Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento Biržų skyrius vyriausiosios veterinarijos gydytojos – inspektorės Inos Kutkuvienės. Anot specialistės, realiausi paramos kandidatai yra avių ir arklių augintojai, nes kitų nykstančių veislių gyvulių registracijoje ji nematanti arba gyvūnų veislė nėra nurodyta.
Senųjų avių liko nedaug
Didžiausio rajone Jūrio ir Kristinos Milišiūnų avių ūkio bendrasavininkė, Lietuvos avių augintojų asociacijos specialistė Kristina Milišiūnienė sakė, jog toks ministerijos žingsnis, siekiant išsaugoti senąsias avių veisles, yra labai savalaikis ir sveikintinas. Anot specialistės, šalyje tėra likę vos per 400 Lietuvos šiurkščiavilnių avių, kurios gali dalyvauti šioje programoje. Ūkininkavimo prasme ši veislė nėra patraukli – nors ji gerai prisitaikiusi prie vietos sąlygų, nereikli pašarams, tačiau avys smulkios, mažai mėsingos, mėsa turi stipresnį specifinį kvapą. Todėl jos laikomos daugiau dėl grožio bei norint išsaugoti veislę. Milišiūnų ūkyje laikoma 15 tokios rūšies avių, 10 iš jų dalyvauja programoje.
Juodgalvių avių yra žymiai daugiau, jos yra mėsingesnės, pieningos ir vilningos, tačiau savo produktyvumu atsilieka nuo Estijos, Latvijos ar Vokietijos geriausių avių veislių. Milišiūnų ūkyje yra apie 600 šios veislės gyvulių, 480 dalyvaus programoje.
Diskusijos nebuvo
Biržų rajone Lietuvos sunkiųjų ir stambiųjų žemaitukų veislės arklius augina Vigantas Indrašius, jis ir Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos prezidentas. Vyras sakė, jog jį stebina tai, kad šiuo klausimu su asociacija nebuvo kalbama ir diskutuojama. „Buvau neseniai ministerijoje, ten niekas nežino, kas pasiūlė ir užrašė tokius skaičius. Ir kodėl skaičiai tokie, o ne kitokie“, – sakė apie numatytą paramą ūkininkas. Anot V. Indrašiaus, jo ūkyje veislės išsaugojimo programoje dalyvauja 35 sunkiųjų žemaitukų ir apie 60 Lietuvos sunkiųjų veislių arklių.
