Pirmąjį rugpjūčio savaitgalį į Ariogalą 33-ąjį kartą rinkosi politiniai kaliniai ir tremtiniai iš visos Lietuvos. Dubysos slėnyje į atmintį ir į širdį sminga stilizuoti koplytstulpiai su tremties vietovardžiais. Svetimi tai žodžiai, kaip svetimas buvo ištremtųjų gyvenimas – per prievartą, šaltį, badą, mirtį: Irkutskas, Krasnojarskas, Igarka, Laptevai, Vorkuta, Rešiotai.
Įvairiuose proginiuose renginiuose sunku sukurti tikrą prisiminimų emociją, nes tremties nepatyrusiems tai atrodo kaip iš istorijos vadovėlio – toli ir negyva. Ariogaloje viskas kitaip, nes visus sujungia savumo jausmas, atviras, gyvas nervas dėl to, kas buvo ir kas yra.
Šventas Mišias aukojo Kardinolas, arkivyskupas, buvęs politinis kalinys Sigitas Tamkevičius, giedojo jungtinis tremtinių choras.
LR Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė dėkojo tremtiniams už dvasios stiprybę. Ji akcentavo, kad kiekviena karta turi savą kovos už laisvę misiją: „Parama didvyriškai kovojančiai Ukrainos tautai yra itin svarbi mūsų laisvės auginimo dalis“.
Kaip ir kasmet buvo pasakyta daug stiprinančių, vertinančių žodžių, aptartos naujausios knygos tremties, partizaninio judėjimo tema, vyko diskusijos geopolitinio saugumo klausimais, gyvosios istorijos pamokos. Bendru sutarimu priimta rezoliucija, kurioje išreikšta besąlyginė parama Ukrainai ir griežtesnių sankcijų Rusijai reikalavimas.
Vis dėlto, ko gero, brangiausioji dalis – susitikimai, pokalbiai. Esame labai dėkingi Biržų kuopos jauniesiems šauliams, jų vadovei mokytojai Ingai Arlikevičienei už tai, kad buvo kartu, nešė mūsų vėliavą, įdėmiai klausėsi. Džiugu yra matyti, kaip auga mūsų vaikai, kantriai įsiklausydami į praeities liudijimus. Tikėtina, kad jie bus atsparesni propagandai, istorijos iškraipymui, užmarščiai.
Kaip visada – prasmės yra tiek, kiek sugebi pamatyti, išgirsti ir svarbiausia – pajusti. Ariogala – tarsi pasitikrinimas, ypač svarbus šiandien. Nors, tiesą sakant, visada yra svarbu.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Biržų filialo informacija
