Praėjusią vasarą pastatytas paminklas, žymintis paskutiniojo Kraštų dvaro valdytojo Griuntalio kapą. Jis atsirado tyliai ir krašto gyventojams užminė mįslę apie paminko statytojus.
Akmeninis dvaro valdytojo atvaizdas
Bendraujant su Papilio krašto žmonėmis, klausantis jų pasakojamų istorijų teko išgirsti ir siūlymų. Vienas iš jų – pasidomėti, kas senose Kraštų kapinėse pastatė paminklą dvarininkui Griuntaliui.
„Jūs nuvažiuokite į Kraštų kaimo kapines, kurias mes vadiname latvių kapinėmis. Ten pamatysite naują paminklą Griuntaliui. Labai įdomu, kas jį pastatė. Gal Marytė Undzėnienė žino, nes ji istorija domisi, tuos kapelius vis prižiūri“, – siūlė papilietė Janina.
Posūkis iš Skrebiškių kaimo veda dabar vadinama Kraštų gatve. Kelias eina pro Kraštų dvarą, netrukus už jo – kapinaitės. Senų kapinių gyvybę pirmiausia rodo prie vartelių ant geležinių ratų stovintis metalinis bakas su vandeniu.
Kapinėse – dar vieni įspūdingo dydžio vartai. Už jų matyti du seni kryžiai ir trys seni kapų kauburiai, apgaubti cementinis antkapiais. Prie vieno iš kapų – rausvo akmens postamentas, o ant jo – žmogaus biustas.
„FON KARL GRUENTAL 1859 – 1940“. Tai užrašas ant postamento po skulptūriniu žmogaus atvaizdu. Žemiau parašyta informacija: žmona Ana, sūnus Kurtas (mirė Vokietijoje), sesuo Lisė, sūnus Karolis (mirė JAV).
Senus antkapius atkasė skrebiškietė su sūnumi
„Šiaurės rytų“ kalbinta krašto istorija besidominti Marytė Undzėnienė sako mananti, kad paminklą pastatė tikriausiai kuris nors iš Griuntalių anūkų. Gali būti, kad jo vardas Algimantas, kuris atvažiuodavęs į Kraštus.
„Iš pasakojimų mes žinome, kad čia palaidotas paskutinysis Kraštų dvaro valdytojas Griuntalis. Šalia, prie kryžių – jo tėvų kapai“, – sako skrebiškietė Marytė. Moteris pasakoja, anot jos, jau labai seną trijų antkapių istoriją.
Su sūnumi Laimiu, kai jam dar tebuvo dvylika metų, Kraštų kapines lankiusi Marytė susidomėjo senais kryžiais pažymėtais kapais.
Antkapių nebuvę nė žymės, tačiau juos pavykę atkasti. Kastuvu atkapstyti ir į žemės paviršių iškelti visi trys Griuntalių šeimos palaidojimo vietų antkapiai.
„Tai taip seniai buvo – dabar jau sūnui 38-eri“, – sako apie prieš dvidešimt šešerius metus atkastus antkapius skrebiškietė. Ji tuos senus kapelius ir iki šiol apžiūri – apravi, gėlyčių pasodina.
Marytė sako, kad senąjį dvaro valdytoją ji ir senieji kaimo žmonės minėdavę kaip Karolį, nors postamente užrašytas vardas Karlas.
Lankėsi dvarininko sūnus amerikonas
Istoriniai šaltiniai rodo, kad Koscialkovskiui priklausiusio Kraštų dvaro savininku Griuntalis tapo po 1863 metų. Griuntaliai su sūnumis Kurtu ir Karoliu dvare gyveno iki 1940 metų. Senasis Griuntalis palaidotas Kraštų kaimo kapinėse, o motina su sūnumis per karą išvykusi į Vokietiją.
Iki šiol išlikę Kraštų dvaro sodybos fragmentai, tarp jų – gyvenamasis namas, kaip byloja data namo rūsyje, statytas 1898 metais. Dabar čia įsikūręs meistras Rimantas Bedalis, apie kurį „Šiaurės rytai“ rašė 2022 metais.
„Sovietiniais laikais kurį laiką čia buvo kolūkio kontora, vėliau rūmas praktiškai buvo paliktas likimo valiai. Statiniui, ypač stogui, reikėtų remonto, bet tai būtų didžiulis ir labai brangus darbas.
Dvaro paskutinio savininko Griuntalio sūnus čia atvažiuodavo. Jis gyvena Amerikoje, bet dabar jau kuris laikas nebuvo. Bene 1937 metais gimęs žmogus, jau gal amžius nebeleidžia keliauti. Bet žmoną turi jauną, gudrus senis… Lietuvė, kažkur iš Žemaitijos kilusi“, – prieš metus pasakojo meistras Rimantas. Pasak jo, pradžioje svečias buvo užsimojęs dvaro gyvenamąjį namą restauruoti, tam reikalui net pasikvietė specialistus. Šie matavo ir skaičiavo, bet išgirdęs atstatymo darbų kainą, amerikonas sumanymo atsisakė.
Didelė tikimybė, kad paminklą galėjo statyti senojo Griuntalio anūkas, žemaitės motinos sūnus.
