Biržuose šiuo pandeminiu laikotarpiu sklando nerimas dėl ligoninės ateities. Gandų gandeliai apie COVID-19 grėsmes, tikras ir išsigalvotas, apie skiepus, kurie vieniems yra išsigelbėjimas, kitiems – pavojus, susuka piliečių galveles ir daug kam darosi sunku suprasti, kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje, Lietuvoje ir čia pat – mūsų krašte.
Šiame straipsnyje nesigilinsiu į baltarusiškų trąšų tranzito klausimus, kurie beveik sukėlė Vyriausybės krizę ir parodė, jog sudėtingose situacijose pastaroji negeba veikti greitai, efektyviai ir įrodyti, jog yra pajėgi apginti valstybės gyvybinius interesus. Mano straipsnio tikslas taip pat nėra aiškinti, kad Biržų valdžia, su triukšmu pradėjusi medicinos įstaigų reformos reklamos kampaniją, galų gale, pasirodo, nieko nenutarė, o tik laukia Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymų ir siunčia pageidavimą skirti Biržams keletą milijonų. Galiu patikinti, kad kitos savivaldybės tų nurodymų nelauks ir pačios nuspręs savo gydymo įstaigų ateitį. Padėtis valstybėje, kaip, beje, ir mūsų savivaldybėje, turėtų versti politikus, esančius prie valdžios vairo, elgtis itin atsakingai, nes dabar priimti sprendimai gali nulemti ateitį dešimtmečiais į priekį.
Noriu atkreipti dėmesį į lyg ir nedidelę biržietišką problemą – „Saulės“ gimnaziją, kurią pastaruoju metu išgarsino ne auklėtinių pasiekimai, o buvusio direktoriaus išeitinės išmokos skandalas.
Biržų valdžia, su triukšmu pradėjusi medicinos įstaigų reformos reklamos kampaniją, galų gale, pasirodo, nieko nenutarė, o tik laukia Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymų ir siunčia pageidavimą skirti Biržams keletą milijonų.
Bet ne čia klausimo esmė. „Saulės“ gimnazija – prestižinė savivaldybės ugdymo įstaiga, dabar dirbanti gana sunkiomis sąlygomis – nuo vasaros be nuolatinio vadovo. Sunku suprasti, kad mūsų valdantieji negali pasiūlyti tokių darbo sąlygų būsimam direktoriui, kad į šį postą kandidatuotų ne vienas, o keli kandidatai, turintys aukštą vadovo kvalifikaciją ir galintys užtikrinti aukštą ugdymo kokybę. Tai ne mažiau principinis klausimas, o gal net svarbesnis už, tarkim, Autobusų parko problemas. Šiai įmonei savivaldybės taryba garantavo didžiulius kreditus, o „Saulės“ gimnazija jau daugelį metų dirba be renovacijos ir kol kas – be vadovo. Mero pavaduotoja, administracijos direktorė ir jos pavaduotoja – pedagogės, tad jei gana prastai sprendžiamos švietimo problemos (beje, jų yra ir daugiau ne tik gimnazijoje), tad kaip gali būti kokybiškai organizuojami ir vykdomi kiti gyvybiškai svarbūs projektai?
To pavyzdys – senasis paštas. Su buvusia Vyriausybe buvo sutarta dėl rimtos finansinės paramos šio pastato restauravimui. Dabartinė Vyriausybė galvoja kitaip ir rimtesnės pagalbos nenumato. Tuo tarpu vietinė valdžia galvoja, kad ant popieriaus surašomi pastebėjimai, kokie pastato viduje yra kokliai ar lipdiniai, išgelbės pastatą nuo prasidėjusios erozijos. Ką reiškia nešildomos patalpos tokiomis klimato sąlygomis, kokios yra dabar? Paklauskit statybos specialistų, ką reiškia sienoms oro ir drėgmės poveikis, kai vieną parą minus dvidešimt, o kitą – plius penki. Kaip ir garsiųjų erdvių tvarkymo darbai, taip ir senojo pašto dar tik būsima renovacija ar restauravimas brangsta ne dienomis, o valandomis. Aišku, pašto žymiai sparčiau.
Meras Vytas Jareckas prieš kurį laiką pažadėjo pateikti šilumos kainų mažinimo strategiją, bet vietoj to įvyko gėdingas vieno tarybos komiteto posėdis, kurio metu tarybos nariai pademonstravo savo nekompetenciją, netgi visišką neišmanymą apie tai, kas vyksta Biržų šilumos ūkyje.
Po tokio „posėdžio“ turėjo bent jau atsistatydinti komiteto pirmininkas, tačiau vietoj to nutarta užsakyti šiuo klausimu brangiai kainuojančią studiją, kuri naudos turės tik tiek, kad kol bus kuriama, suteiks galimybę valdančiajai koalicijai ir administracijos vadovams sudaryti iliuziją, jog šioje srityje kažkas yra daroma.
Meras Vytas Jareckas prieš kurį laiką pažadėjo pateikti šilumos kainų mažinimo strategiją, bet vietoj to įvyko gėdingas vieno tarybos komiteto posėdis, kurio metu tarybos nariai pademonstravo savo nekompetenciją, netgi visišką neišmanymą apie tai, kas vyksta Biržų šilumos ūkyje.
Gaila, kad mums dirbant Seime įdėtos pastangos dėl Likėnų kurorto atkūrimo, ko gero, nueina niekais. Šiokia tokia viltis, kad siūlysime Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinei Vyriausybei į savo programą įtraukti Likėnus, kaip nacionalinės reikšmės objektą su atitinkamu juridiniu statusu. Tikiuosi, kad šią idėją palaikys ir kitos Seimo frakcijos. Iš dabartinės Biržų valdžios daug ko tikėtis nereikia, juk jau nuo 2011 metų vykdomas Likėnų „šturmas“ toliau Muravankės nepajudėjo.
Sulaukiu daug klausimų dėl mūsų partijos ir konkrečiai dėl LVŽS Biržų skyriaus padėties po Sauliaus Skvernelio, Agnės Širinskienės ir kitų pasitraukimo. Skyrius dirba ir dirbs, jaučiasi dar didesnis susitelkimas. Tai patvirtina ir šį šeštadienį Marijampolėje vykęs XIV LVŽS suvažiavimas, kuriame buvo patvirtinti tiesioginiai pirmininko rinkimų rezultatai. Dabartinis pirmininkas R. Karbauskis perrinktas dar vienai ketverių metų kadencijai. Suvažiavime dalyvavo ir nemaža Biržų skyriaus delegacija, kas dar kartą patvirtina tolimesnę mūsų skyriaus veiklą, mums ne tas pats, kas vyksta Lietuvoje, mes ir toliau palaikome tradicinę šeimą, tautiškumą, kalbos ir mūsų papročių išsaugojimą, socialinį teisingumą ir pan.
Paliečiau tik pagrindines šios dienos šalies ir rajono aktualijas. Jų yra ir daugiau, bet juk adventas, didžiųjų švenčių laukimas, norisi ir pačiam džiaugtis, ir kitiems to džiaugsmo bei vilties linkėti. Ir tikėtis, kad bent jau iki Kalėdų nieko dar blogesnio nenutiks nei mūsų valstybėje, nei Biržuose.
Audrys Šimas, LVŽS Biržų skyriaus pirmininkas
