Už lango skambant rudeninio lietaus muzikai su biržiete Meda Mohini Grudzinskaite kalbėjomės apie svajones ir atsakomybę, nerimą ir vidinę ramybę, ryšį su savimi ir Dievu. Ji – tarptautinį sertifikatą turinti jogos mokytoja, sąmoningo buvimo dabartyje – Innerdance ir garso terapijos meistrė, ateityje žadanti biržiečius pakviesti į netradicinės terapijos seansus.
– Turi du vardus – Meda ir Mohini. Ką jie liudija apie tave?
– Meda – lietuviškas vardas, kurį suteikė tėvai. Jis kilęs nuo žodžių medus ar medis… Labai mėgstu medų, patinka būti gamtoje. Ajurvedinėje konsultacijoje specialistas iš Indijos aiškino, jog jų šalyje vardas Meda reiškia intelektą.
Mohini – indiškas vardas, dominuojantis mano socialinėse medijose, jį gavau baigdama jogos mokytojų kursus. Jis apibūdina mano moteriškumą… Abu vardai atspindi mano dvilypumą. Turiu ir stipriai išreikštą proto elementą, esu mąstytoja ir atsakinga svajotoja.
– Ar tokia buvai ir vaikystėje?
– Taip. Mama sako, jog buvau linksma, žaisminga, tikra šelmė… Sesė pasakojo, jog buvau labai kūrybingas vaikas, prisigalvojantis įvairiausių žaidimų, personažų. Pavyzdžiui, kurdavau istorijas apie namuose prie spintų gyvenančius „sūrinukus“. Šeimą linksmindavau originaliai apsirengdama – ant kojų ir rankų užsimaudavau mamos pirštines, ant galvos – skrybėlaitę…
Lankiau pilies teatrą. Prisiminimai kelia šiltas emocijas. Ten viskas vyko be taisyklių, buvo daug kūrybos ir švelni mokytoja.
O kur dar gimtadieniai namuose, kai močiutė Rita man kasmet nupindavo vainiką, iškepdavo tortą…
Vakarais mėgdavau ateiti pas tėvus, įsiropšti į jų lovą, kur mama garsiai skaitydavo Bibliją.
Tai mane apgaubdavo ramybe ir jaukumu. Močiutė irgi ragindavo prieš miegą pabendrauti su Dievu. Vis prašydavau, kad visi būtume sveiki ir gerai sutartume. Taip kūrėsi mano savitas santykis su Dievu.
– O kas formavo santykį su gamta?
– Gyvenome visai šalia Širvėnos ežero. Dažnai su šeima važiuodavome prie jūros. Pats smagiausias laikas, kurį su šeima praleidome gamtoje.
– Neužsimeni apie mokyklą…
– Mokykla? Joje buvo daug triukšmo… Labai judri klasė dabartinėje „Atžalyno“ pagrindinėje… Nenorėjau ten eiti – prie mokyklos pradėdavo skaudėti pilvą. Norėdavau namo. Pamažu mokykla mane užgrūdino, išmokė prisitaikyti prie šio gyvenimo taisyklių.
Vėliau įstojau į „Saulės“ gimnaziją. Dvyliktoje klasėje prasidėjo stiprios panikos atakos, mirties baimė. Kai kreipiausi į masažistę Ritą Grunskytę, ji net masažo negalėjo daryti, nes bijojau bet kokių prisilietimų. Man paatviravus, pasiūlė pasidomėti vadinamąja emocinės laisvės technika -tapingu (kūno baksnojimo technika), parodė kitą kelią. Tuo metu ji man labai padėjo. Pradėjau daug kuo domėtis, internete radau meditacijos mokytoją Maya Grey, patraukė jos meditacijose naudojama muzika, į kurią įpinti HEMI-SYNC technologijos smegenų dažniai, kurie mūsų smegenis nuramina iki teta ar net delta būsenos.
– Tai galima vadinti Jūsų netradicinio kelio pradžia?
– Taip. Vėliau, jau studijuodama Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, ėmiausi ieškoti jogos mokytojos. Radau Hatha jogą bei Udžai kvėpavimo techniką. Kai nuėjau į tas pamokas, pasijutau sava, tarsi parėjusi namo. Atsirado daug ramybės… Išeidavau pasivaikščioti ir jausdavau, jog visur yra Dievas. Begalinis džiaugsmas! Mirties baimę, kuri buvo stipriausia panikos atakų metu, pakeitė supratimas, jog mirtis neegzistuoja, o siela amžina ir sena sena.
– Kai kurios kasdienybės akimirkos Jus vedė į gyvenimo permainas…
– Paskutinę jogos mokytojų kursų dieną sėdėjau prieš saulutę, kai ant kojos nutūpė laumžirgis. Žiūrint į jį tarsi atsivėrė kitokia erdvė. Laumžirgis man tapo gerųjų permainų simboliu į nuolatinį tobulėjimą. Netrukus internete „Laumžirgių žemės“ puslapyje radau psichologijos studiją „Menas būti“. Po mėnesio ėmiau lankyti naujus kursus. Išgirdau gongus… Tai buvo kažkas tokio! Ėmiau vizualizuoti savo gongą… Kai nusipirkau šamanišką, oda aptrauktą būgną, negalėjau nuo jo atitraukti akių. Visa priėmiau kaip protėvių dovaną.
Kartą teko pabūti sąmoningumo stovykloje, kurioje pirmą kartą sudalyvavau garsų terapijoje ir pajutau, kad norėsiu tuo dalintis. Netrukus po to nusipirkau gongą, gavau dovanų krištolo dubenį… Per dvidešimt penktąjį gimtadienį pasikviečiau draugus, šeimos narius ir surengiau savo pirmąją viešą sesiją su gongais. Reikia su žmonėmis dalytis tuo, kuo tiki, kas svarbu, reikia mokėti išeiti iš savo komforto zonos.
– Kaip veikia gongo garsų vibracijos?
– Jos harmonizuoja mūsų organus, pagerina miego kokybę, mažina stresą, normalizuoja kraujospūdį, malšina skausmą, mūsų gyvenimui suteikia lengvumo…
– Ar visus vienodai veikia gongų skambesys?
– Svarbu, kiek žmogus leidžia sau atsipalaiduoti, kiek pasitiki tuo, kas vyksta. Vieni atsigula ir greitai atsijungia, net užmiega. Kiti išgirsta savo viduje esantį bičių lizdą… Nėra nei teisingo, nei neteisingo būdo. Garsas tiesiog veikia. Nereikia nei juo tikėti, nei netikėti. Kaip ir žolelės… Jei tiki, kad vaistažolės gali padėti, jos įgauna minties galią.
– Ar svarbus čia žmogaus muzikalumas? Ar jis svarbus gongų terapijos meistrui?
– Gimnazijoje manęs nepriėmė į chorą… Klausa turbūt ne 10 balų, bet ne tai svarbu… Svarbi mano pačios energija. Kalbame ne apie muzikos išmanymą, o apie perduodamą jausmą ir jungtį su Dievu.
– Kas sunkiausia, kai žmonės sukviečiami į gongų terapijos seansą?
– Vedant terapiją labai svarbu išlaikyti savo sąmoningumą dabartyje, išlaikyti pusiausvyrą, nenukrypti į kraštutinumus, būti neutralume.
– Užsiminei apie buvimą be minties…
– Išėjus iš minties, ateina išmintis. Tai meditacinė būsena, padedanti išvengti emocijų bangavimo. Tai padeda išsigydyti nerimą.
– Vilniaus universiteto ekonomikos fakultete studijavote Verslo vadybą, buhalterinę apskaitą ir auditą, dirbate buhalterinėse įmonėse. Kaip suderinate dvi skirtingas veiklų sritis?
– Mano močiutė irgi buvo buhalterė… Gal tai šeimos tradicija? Jei kalbėtume apie balansą, tai, jei domiesi vien dvasiniais dalykais, greitai „pakimbi“. Buhalterija puikiai įžemina. Dar kartais tapau su skaičiukais (tokia populiari piešimo terapija).
– Dėkoju už pažintį ir nuoširdumą, už norą savo atvirumu padėti tiems, kuriems, pasak Jūsų, nusiminimo akimirką labai svarbu šypsena ir priminimas, jog viskas bus gerai, jog viskas vyksta taip, kaip turi būti.
Nuotraukos iš Medos Mohini Grudzinskaitės albumo
