Praėjusį penktadienį Biržų pilies arsenalo salėje Savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius susitiko su rajono ūkininkais. Susitikime vėl buvo diskutuojama opia tema: būti ar nebūti Biržų senamiestyje prekybos centrui „Lidl“?
Biržai garsėja kaip žemės ūkio produkcijos kraštas, čia gausų įvairaus dydžio ūkių, todėl atrodė, kad arsenalo salė lūš nuo susitikimo dalyvių. Tačiau susirinko vos kiek daugiau nei pora dešimčių su žemės ūkiu dirbančių žmonių. Priežasčių tokiam abejingumui galima rasti ne vieną, tačiau net keli kalbinti susitikimo dalyviai įvardino informacijos trūkumą. Jei ne kolegų telefonų skambučiai, apie susitikimą jie taip ir būtų neišgirdę.
Kita vertus, susirinkę žemdirbiai kėlė gerokai rimtesnius ir globalesnius klausimus, nei prieš savaitę skambėję susitikime su smulkiaisiais verslininkais. Ne tik profesinį interesą, bet ir bendrą savivaldybės raidos koncepciją liečiantys klausimai liudija apie didėjančią visuomenės brandą, kylantį savivertės suvokimą bei platėjantį akiratį.
Renginio formatą savivaldybės vadovai pasirinko tokį pat, koks buvo ir susitikime su smulkiaisiais verslininkais. Į programą iš anksto buvo įtrauktas ir neišvengiamas „Lidl“ prekybos centro klausimas.
Seniausios profesijos ainiai
Savo veiklas ir galimas paslaugas ūkininkams pristatė Biržų turizmo ir verslo informacijos centro verslo konsultantė Jurgita Kregždaitė. „Ar žinote, kokia yra seniausia pasaulyje profesija? Ūkininkavimas, o ne ta, apie kurią dabar pagalvojote. Pirmojo žmogaus Adomo sūnūs buvo ūkininkai – vienas augino gyvulius, o kitas turėjo daržovių ūkį“, – sakė J. Kregždaitė.
Trumpai pasisakė rajono žemdirbius vienijančių organizacijų vadovai. Pasak Biržų rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Tado Micikevičiaus, metai buvo nelengvi. „Užaugint užauginom, kiek išėjo, tiek išėjo. Parduotuvės bus pilnos maisto produktų, aprūpinsime“, – sakė jis.
Biržų rajono žemdirbių asociacijos vadovė Vaidutė Stankevičienė sakė, jog toks tiesioginis susitikimas ir nuomonių išsakymas rajono vadovams yra geras ir sveikintinas dalykas. Ūkininkė pasidžiaugė savivaldybės tarybos supratingumu – ji vienbalsiai patvirtino kiek sumažintą žemės mokestį. V. Stankevičienė kalbėjo apie žemdirbius kamuojančią problemą – prastą melioracijos įrenginių būklę, dėl kurios skęsta ne tik laukai, bet ir gyvenvietės. Šiuo klausimu surašytą raštą ji perdavė merui Kęstučiui Knizikevičiui.
Kaip sekasi rajone ekologiniams ūkiams, kalbėjo VŠĮ „Tatulos programa“ direktorė Valerija Gražinienė.
Šalyje regimas ekologinių ūkių mažėjimas, kadangi sumažėjo išmokos šiai veiklai, traukiasi daugiausiai didieji ūkiai. Direktorė atkreipė dėmesį, kad Biržuose dviejuose vaikų darželiuose vaikai maitinami ekologiškai užaugintais produktais. V. Gražinienė siūlė merui pagalvoti, kaip rasti galimybių taip maitinti ir kitų darželių vaikus. Anot direktorės, yra rajonų, kur visiems darželiams tiekiami ekologiški maisto produktai.
Keisis planas
Mero patarėja Toma Karvelytė-Janulionienė pristatė Verslo tarybos nuostatų projektą. Anot pranešėjos, šios patariamosios institucijos viena dedamųjų šalių būtų ūkininkų organizacijų atstovai. Drauge su savivaldybės bei verslo deleguotais nariais ši Taryba svarstytų su verslu ir rajono ekonomine strategija susijusius klausimus ir teiktų pasiūlymus Savivaldybės institucijoms.
Taip pat buvo kalbama ir apie numatomą Biržų regioninio parko plano atnaujinimą. Anot mero patarėjos, tai gali būti aktualu šio parko ribose dirbantiems ūkininkams. „Kad Saugomų teritorijų dokumentai būtų atnaujinti atsižvelgiant į gyventojų nuomones, pastabas ar pasiūlymus, būtina juos surinkti. Todėl šią informaciją prašome pateikti savivaldybei“, – kalbėjo T. Karvelytė-Janulionienė.
Karšta „Lidl“ tema
Meras K. Knizikevičius išdėstė, kokia yra situacija dėl prekybos centro „Lidl“ ketinimų miesto centre, dabartinio turgaus paviljono teritorijoje, statyti prekybos centrą. Paviljono savininkai planuoja jį parduoti „Lidl“. Anot mero, prekybininkai šiuo metu atlieka visas tokiu atveju numatytas procedūras ir derinimus. Anot mero, šis procesas užtruks ne mažiau kaip porą metų. „Mūsų, kaip savivaldybės, pozicija yra tokia, kad esant dabartiniam prekiautojų ir lankytojų skaičiui mums užtektų vieno turgaus. Paviljono klausimas lieka aktualus, uždarų prekybos vietų reikia, tai diskusijų ir verslininkų investicijų klausimas“, – kalbėjo meras K. Knizikevičius.
Tačiau susirinkusieji nebuvo labai optimistiškai nusiteikę. Anot turguje prekiaujančios Ritos, sezono metu, ypač pavasarį, kai prekiaujama visokiais sodinukais ir daigeliais, viename turguje susirinkę visi prekybininkai gali ir nesutilpti.
Nemato ateities vizijos
Verslininkas Petras Vainoras kalbėjo, kad dauguma šių klausimų kyla todėl, kad savivaldybė neturi ateities vizijos. Anot jo, vizija apsiriboja šiandiena, tačiau menkai galvojama apie plėtrą. „Po 10 metų mūsų žmonės į tą „Lidl“ žiūrės visai kitaip. Šiandien atrodo, oi, kaip gerai, nėra pinigų, o jie sutvarkys visą teritoriją. Bet po dešimtmečio pinigų atsiras, o mes dejuosime, kad oi, kokie kvaili buvome, čia turėjo būti senamiesčiui būdinga infrastruktūra ir elementai, o dabar viduryje senamiesčio „Lidl“ parduotuvė riogso“, – sakė pramonininkas.
Meras atsakė, jog prekybos tinklui buvo siūlytos kelios tinkamesnės vietos, tačiau tai jų netenkino.
Gal atsiras svertų
Pasikeitus įstatymui, nuo kitų metų miesto teritorijoje esančią valstybinę žemę valdys jau savivaldybė. Todėl susirinkimo dalyviai pagrįstai sakė merui, kad šiuo atveju savivaldybė turės daugiau svertų derėtis dėl „Lidl“ plėtros klausimų. Pramonės, prekybos ir amatų rūmų atstovybės Biržuose vadovė Armanda Šimaitė pabrėžė, jog didžiuosiuose miestuose yra gerų pavyzdžių, kai architektų, savivaldybės ir visuomenės pastangomis „Lidl“ buvo įpareigotas labai pasistengti, kad jų pastatai architektūriškai įsilietų į esamas erdves. Todėl pasiekti, kad prekybos centras negadintų senamiesčio vaizdo, galima. „Dar vienas dalykas. „Lidl“ labai siekia, kad mes apie jį kalbėtume ir diskutuotume, nes kiekvienas mūsų žodis jiems tarnauja kaip papildoma reklama“, – marketinginę diskusijų pusę įvertino A. Šimaitė.
Kainų bėdos ir rūpestis dėl aplinkos
Turguje prekiaujanti ūkininkė Veronika nuogąstavo, kad šalia esantis prekybos centras smarkiai keis prekybos kainas. Anot moters, jau dabar turgaus dienomis prekybos centruose sumažinamos daržovių kainos. Tomis dienomis, kai prekyba nevyksta, kainos vėl pakeliamos. Ūkininkė sakė, jog jiems atsilaikyti prieš tokį didžiųjų tinklų kainų dempingavimą yra sudėtinga.
Ūkininkas Adolfas Jasinevičius kalbėjo apie tai, kad klaidos padarytos seniau, rengiant strateginius miesto planus, kuriuose palikta galimybė centrinėje dalyje kurtis dideliems prekybos centrams. Anot kalbėtojo, tokiose vietose atsiradęs prekybos centras sužlugdo aplinkui veikiantį smulkųjį verslą.
Dar vieną svarbų, iki šiol niekieno neminėtą aspektą palietė turguje prekiaujanti Astra: „Aš dabar kalbu ne kaip prekiautoja, o kaip biržietė. Mūsų miestas keičiasi ir gražėja kiekvieną mėnesį. Dabar centre „Lidl“ ketina pradėti statybas. Pro kur bus vežamos medžiagos, technika ir visa kita? Juk per Širvėnos ežerą tai neplukdys. Reiškia, visas sutvarkytas grožis vėl atsidurs šalia statybų aikštelės, sunkvežimiai vėl važinės per miesto centrą. O kur vėlesnis aptarnavimo transportas? Juk į prekybos centrą prekes vežios ne lengvieji automobiliai, o „fūros“. Triukšmas naktį, sunkiasvoriai automobiliai senamiestyje. Mes gražiname centrą, o šalia kažkoks „Lidl“ viską dergs“, – kalbėjo biržietė.
Šioje auditorijoje „Lidl“ įsikūrimas miesto centre tikrai neturėjo palaikymo. Kartu tai signalas rajono valdžiai, kokios pozicijos ji turėtų laikytis.
Kur nueina pinigai
Vicemeras Steponas Staškevičius kalbėjo apie priežastis, kodėl kilo žemės mokestis, lygino šio mokesčio dydžius Biržų ir aplinkiniuose rajonuose. Kadangi žemės mokesčio pinigai lieka savivaldybės biudžete, buvo klausimas, kur jie panaudojami. Anot paklausėjo, daug lengviau mokėti mokesčius, kai žinai, kur ir kam jie bus panaudoti. Pasak savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Sandros Balčiūnienės, panašiai tokia pati pinigų suma, kiek yra surenkama žemės mokesčio, iš biudžeto skiriama rajono seniūnijoms kelių žvyravimui, avariniam melioracijos objektų tvarkymui, apšvietimui ir kitoms veiklos išlaidoms.
Meras K. Knizikevičius pristatė pagrindinius kitais metais savivaldybėje numatytus vykdyti projektus. Daugiausia tai gatvių asfaltavimas, pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas, vandentvarkos projektai.
