Pabiržės katalikų bažnyčioje visą sovietmetį tikinčiuosius pasitikdavo užrašas virš durų: „Laisva Lietuva 16-II 1918“. Jis yra iki šiol.
Tokią informaciją paskelbė biržietė muziejininkė Edita Mikelionienė.
Edita pasakojo, kad praėjusių metų Vasario 16-ąją buvo surengtas žygis į Gerkiškiuose esantį kaimą, kuriame trys namai nudažyti Lietuvos vėliavos spalvomis.
Žygio dalyviai užėjo į Pabiržės bažnyčią. Bendruomenės pirmininkė Jurga Fergizienė visiems parodė šį virš didžiųjų bažnyčios durų esantį užrašą. Keliautojams tai buvo staigmena. Juolab kad apie šį užrašą nekalbėjo ir čia anksčiau tarnavę kunigai.
„Akivaizdu, kad dažniau reikia pakelti akis į dangų“, – juokavo žygio dalyviai.
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ muziejininkė Snieguolė Kubiliūtė svarstė, kad sovietmečiu šis užrašas Pabiržės bažnyčioje galėjo likti nepastebėtas, nes pro pagrindines dvivėres duris, virš kurių yra užrašas, faktiškai nebuvo vaikštoma ir jos nebuvo darinėjamos. Parapijiečiai vaikšto pro šonines duris.
Muziejininkė pasiskaitė Pabiržės bažnyčios istorijos aprašą, rengtą Panevėžio vyskupijos leidiniui, ir priėjo prie išvados, kada šis užrašas galėjo atsirasti.
Jos manymu, užrašas virš bažnyčios durų atsirado 1928 metais, nes vizualiai jis atliktas tokia pat technologija, kaip ir bažnyčios interjero sienų dekoras.
1928 metais gana brangia skysto stiklo technologija menininko Vlado Čižausko iš Šiaulių vadovaujamų meistrų atlikta svarbi šventovės išvaizdai visos Pabiržės bažnyčios polichromija, pastatyti nauji suolai, padirbta nauja didžiajam altoriui ciberija (darbas Zaborskio iš Šiaulių).
Be to, tuo metu klebonavęs kun. Ignas Andrašiūnas, kuris rūpinosi bažnyčios remontu, buvo tautiškai susipratęs žmogus, pastatęs prie bažnyčios biustus Vytautui Didžiajam ir Motiejui Valančiui.
Pabiržės parapijos senosiose kapinėse yra palaidotas inž. Antanas Macijauskas (1874 -1950), šio krašto šviesuolis, kovotojas už lietuvišką žodį, „Lietuviškai latviško žemėlapio“ leidėjas spaudos draudimo metais. Tad dėl atsiradusio įrašo bažnyčioje negalima atmesti ir jo iniciatyvos.
Snieguolė Kubiliūtė sakė, kad sovietiniais metais, kai buvo naikinama senoji istorija, vis tik įvykdavo stebuklų ir kai kurie seni kryžiai, lietuviški simboliai ar užrašai likdavo nepaliesti.
Tarkim, visą sovietmetį Braškių kaime, netoli kelio į Medeikius, stovėjo didelis medinis kryžius. Jis niekam neužkliuvo.
Biržų mieste nebuvo pervadintos kai kurios Lietuvos istorijai reikšmingos gatvės. Išliko J. Basanavičiaus, Vytauto, Kęstučio gatvės.