Viskas prasidėjo nuo staigmenos – knygos, skirtos žinomo Lietuvoje vertėjo, anglų kalbos mokytojo Povilo Gasiulio jubiliejui. Ją iš savo bičiulio vertimų, interviu ir straipsnių spaudai, šmaikščių parašinėjimų socialiniuose tinkluose ir iš to, ką P. Gasiulis juokais vadina „makulatūra“, sudarė Vladas Butkus. Planas buvo išleisti knygą vieno egzemplioriaus tiražu ir įteikti jubiliatui siaurame draugų rate. Bet toks planas žlugo, kai apie knygą sužinojo Biržų muziejininkai ir sugalvojo jubiliatą pagerbti kiek kitaip. Praėjusį antradienį smagus, šmaikštus ir netikėtumų pilnas renginys jubiliato draugų apsupty įvyko muziejaus parodų salėje.
Jei Povilo Gasiulio biržiečiai nepažįsta asmeniškai, tai žino iš jo verstų kūrinių. Ir ne tik biržiečiai, o visa Lietuva. Jei ne Povilas Gasiulis, tai vargu ar būtume lietuviškai skaitę tokias puikias knygas kaip J. D. Salinger „Rugiuose prie bedugnės“, E. Hemingway „Fiesta“, „Kam skambina varpai“, „Salos vandenyne“. K. Vonnegut „Čempionų pusryčiai“, „Galapagai“, T. Dalton „Berniukas nuryja visatą“, A. Johnson „Našlaičių prižiūrėtojo sūnus“ ir daugelį kitų klasika tapusių romanų. 2012 m. už John Dos Passos romano „Manhatano stotis“ vertimą P. Gasiuliui buvo skirtas Metų vertėjo krėslas. 2013 m. paskirta Šv. Jeronimo premija už ištikimybę amerikiečių literatūros meistrams Johnui Dos Passosui ir Kurtui Vonnegutui. 2014 m. P. Gasiulio versta knyga A. Johnson „Našlaičių prižiūrėtojo sūnus“ išrinkta vertingiausia metų verstine knyga.
Povilą Gasiulį biržiečiai taip pat puikiai prisimena kaip aktyvų sąjūdietį, mokiniai ir kolegos – kaip principingą, šmaikštų, reiklų anglų kalbos mokytoją. Tad visi jo artimiausi žmonės ir susirinko pasveikinti Povilą Gasiulį muziejaus parodų salėje.
Norėdamas nustebinti bičiulį jubiliejaus proga, Vladas Butkus sumanė išleisti knygą ir sudėti į ją Povilo Gasiulio iš anglų kalbos verstus apsakymus, spausdintus periodinėje spaudoje, interviu ir straipsnius spaudai, šmaikščius parašymus socialiniuose tinkluose. Knygos tiražas turėjo būti… 1 egzempliorius: dovana jubiliatui. Tačiau jėgas suvieniję Povilo Gasiulio draugai, bendražygiai, muziejininkai knygos tiražą padidino iki šimto. Atėję į jubiliejinį vakarą ir gavę dovanų knygą „Povilas“, daug kas stebėjosi, pamatę, kad tai – antroji knygos dalis. Tuomet kur pirmoji??? Niekas nė akyse jos nematė.
Pasirodo, jog fizikos mokytojas, aktyvus sąjūdietis Vladas Butkus dar ir puikiai rašo. Pirmąją, miniatiūrinę knygelę, kurioje visi teksto žodžiai prasideda iš „P“ raidės, savo bičiuliui Povilui Gasiuliui jis parašė jo septyniasdešimtmečio proga. Knygelės išleistos penkios. Geltoną, žalią ir raudoną Vladas Butkus padovanojo jubiliatui, vieną pasiliko sau, o dar vieną perdavė Biržų muziejui. Povilo Gasiulio septyniasdešimt penktojo gimtadienio proga V. Butkus išleido pirmąją knygos dalį vieno egzemplioriaus tiražu ir įteikė bičiuliui. O šio, aštuoniasdešimtojo, jubiliejaus proga išleistą knygos antrąją dalį dovanų gavo ne tik jubiliatas, bet ir visi jubiliejinio vakaro dalyviai.
Muziejininkai „atkapstė“ dar vieną istorinį faktą apie Povilą Gasiulį: jis buvo dažnas įvairių renginių vedėjas. Todėl, grojant muzikai, buvo parodytos Valentino Dagio filmukų ištraukos, kuriose Povilas Gasiulis kartu su Dalia Kėželiene – renginių vedėjų vaidmenyse. Dalia Kėželienė ir vakaro metu skaitė vieną iš Povilo Gasiulio vertimų, įdėtų į knygą „Povilas“.
Kadangi Povilas Gasiulis net 24 metus dirbo „Atžalyno“ vidurinėje (dabar – pagrindinė) mokykloje, kaip be buvusių kolegų ir auklėtinių sveikinimų! Buvusi mokyklos direktorė Regina Mauragienė, sveikindama buvusį kolegą, stebėjosi: kaip Povilas Gasiulis sugebėdavo taip įtikinti mokinius, kad jie rimtai suprasdavo, jog mokosi ne dėl kitų, o dėl savęs? O buvusių auklėtinių ketvertukas sakė, jog pamačiusios mokyklos koridoriumi ateinantį klasės auklėtoją iškart pasitempdavo, bet labai vertino ir išskirtinį klasės auklėtojo humorą. Buvusi kolegė, dabar muziejininkė Džiuljeta Flenderienė Povilui Gasiuliui vaizdelį pagal jo parašytą feljetoną suvaidino. Irutė Varzienė sakė, jog Povilas Gasiulis – tas žmogus, kuris kategoriškai atsisakė Biržų garbės piliečio vardo, kurį norėta jam suteikti.
Sveikino Povilą Gasiulį bendražygiai sąjūdiečiai. Dėkojo už tai, kad buvo principingas, tikras pavyzdys ir tikras žmogus.
Kaimynai ir draugai dėkojo už tai, kad smagu su juo bendroje kompanijoje, leidžiant laisvalaikį, ir linkėjo dar daug kūrybinės veiklos ir produktyvaus darbo verčiant knygas iš anglų kalbos. Juozas Petronis ir Rihardas Mikšys jubiliatui skyrė minikoncertą.
Povilas Gasiulis, dėkodamas visiems, kaip įprasta, šmaikštavo, jog dabar esantis finišo tiesiojoje, todėl bičiuliai jam verčiau linkėtų ne darbo, o gerai pailsėti.
Dar daug buvo siurprizų ir sveikinimų. Vladas Butkus, atsidėkodamas muziejaus direktorei Editai Lansbergienei ir jos pavaduotojai Emilijai Raibužytei-Kalninienei už pagalbą leidžiant knygą ir rengiant jubiliejinį vakarą, taip pat įteikė joms… personalines knygutes-kalendorius su asmeninėmis fotografijomis.
Muziejaus direktorė jubiliatui įteikė Biržų kunigaikštystės žemėlapį ir šmaikštavo, kad tuo suteikiamas Povilui Gasiuliui Biržų kunigaikštystės garbės piliečio vardas be teisės jo atsisakyti.
(Beje, Biržų garbės titulo, kurį suteikė „Šiaurės rytų“ skaitytojai prieš keletą metų, P. Gasiulis neatsisakė… – Red. past.)
