„Gaila, kad žmonės nesupranta, kas yra pratybos, kokia jų legenda ir scenarijus, kaip jis gimsta. Ir tada atrodo, kad tai kažkas naujo ir skandalingo“, – sako Europos Parlamento narė RASA JUKNEVIČIENĖ, priklausanti Europos liaudies partijai, paklausta apie paviešintą Vokietijos pratybų scenarijų dėl galimo Rusijos puolimo.
Politikė interviu teigia, kad viešas kalbėjimas apie grėsmes veikia kaip atgrasymas ir žmonės turi žinoti, kokia situacija yra iš tikrųjų.
Specialiai „Bernardinai.lt“ iš Strasbūro
– Vokietijos leidinys „Bild“ paviešino karinių pratybų scenarijų, kuriame Vokietijos ginkluotosios pajėgos ruošiasi vasarį įvyksiančiam hibridiniam Rusijos puolimui NATO rytiniame flange. Lietuvos kariuomenės vadas ir krašto apsaugos ministras sako, kad į aprašą reikia žiūrėti ne kaip į galimų įvykių scenarijų, o tiesiog kaip į dvejus metus rengtą pratybų dokumentą. O kaip Jūs vertinate paviešintą scenarijų?
– Scenarijus nėra žvalgybos dokumentas. Bet dažniausiai visi scenarijai būna maksimaliai priartinti prie realybės. Manęs nestebina nei scenarijus, nei realybė, apie tai kalbame nuolat. Kariuomenė rengdama pratybas juk ne apie mėnulio gynybą kalbės. Į scenarijų žiūriu labai pozityviai, ačiū Dievui, pagaliau NATO vykdo pratybas mūsų regione.
Kai buvau ministrė, apie jokias pratybas niekas nenorėjo girdėti – net civilines pratybas buvo sunku surengti, nes nenorėta provokuoti Rusijos. Dabar pasikeitė viskas. Gaila, kad žmonės nesupranta, kas yra pratybos, kokia jų legenda ir scenarijus, kaip jis gimsta. Ir tada atrodo, kad tai kažkas naujo ir skandalingo.
– Kalbama, kad Rusija Baltijos šalis galėtų pulti po JAV prezidento rinkimų, kai keisis valdžia. Tai realu?
– Tikrai nenorėčiau spekuliuoti. Tai, kad Vladimiras Putinas laukia JAV valdžios pasikeitimo, – akivaizdu, tai parodė ir ankstesnis kišimasis į rinkimus. Jis kišasi ne tik JAV, bet ir kitose valstybėse. Rusija visur laukia rinkimų ir valdžios permainų.
Visų pirma kalbėkime apie situaciją Ukrainoje. Rusijos puolimą gali sukelti daug aplinkybių – ne Donaldo Trumpo pergalė JAV, bet tai, kaip pasauliui pavyks susitelkti, mobilizuotis ir paskui laimėti Ukrainoje. Tai esmė. Viskas priklausys nuo situacijos Ukrainos fronte, o jeigu įvyks pats baisiausias scenarijus ir rusams pavyks užimti didelę dalį Ukrainos, tai bus tragedija. Tačiau rinkimai yra papildomas elementas, kuris gali pakeisti JAV poziciją Ukrainos atžvilgiu.
– Dabar Rusija susikoncentravusi į Ukrainą ir šiandien kovoti prieš NATO negali.
– Aišku, aš neturiu žvalgybinės ekspertizės, tokios, kokią turi užsienio reikalų, krašto apsaugos ministrai, prezidentas, bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad dabar Rusija susikoncentravusi į Ukrainą ir šiandien kovoti prieš NATO negali. Bet jei scenarijus Ukrainoje pablogėtų, tai neramumai galėtų prasidėti 4–6 metų laikotarpyje, ir tam reikia ruoštis – apie tai Baltijos regione kalba visi.
– Tokios naujienos sėja nerimą visuomenėje. Jūsų nuomone, kaip tai turėtų būti komunikuojama?
– Lygiai taip pat kaip medicinoje – norint žinoti, kiek pinigų turime leisti gynybai, kaip turime elgtis kaip visuomenė, kiek turime turėti apmokytų žmonių, kokio dydžio kariuomenę turime turėti, turime nustatyti tikrąją diagnozę. Puikus pavyzdys – 1940 metai, kai valdžia saugojo visuomenę nuo informacijos, kai valdžia gyveno sau, o žmonės – sau, tačiau staiga jie pamatė pro langus, kad važiuoja rusų tankai.
Viešas kalbėjimas yra ir atgrasymas, ir pasirengimas būti pasiruošusiems. Žmonės turi žinoti, kokia situacija yra iš tikrųjų. Lygiai tas pats turi vykti ir kitose visuomenėse – mes apie tai kalbame, tačiau kitose ES šalyse žmonės galvoja, kad Rusijos grėsmė jiems neaktuali. Jie padeda Ukrainai, remia ją, bet negalvoja, kas blogiausio gali nutikti.
Kad nebūtų karo pas mus, mes turime būti pasiruošę. Jeigu mus užklups miegančius, kaip galėjo atsitikti iki 2014-ųjų, kai nebuvome visai pasiruošę, bus labai blogai.
– Vilniuje viešėjusi Europos Parlamento vadovė Roberta Metsola sako, kad Europos Sąjungai sutarti dėl tolesnės paramos Ukrainai nebus lengva, tačiau tą padaryti būtina. Kodėl parama Ukrainai silpsta?
– Manau, kad Europos Sąjunga mobilizuosis, tačiau šie metai gali būti labai sunkūs. Kaip ir pas mus Lietuvoje, taip ir kitur – visi tikėjomės, kad viskas bus šiek tiek kitaip, kad Rusija patyrusi smūgį prie Kyjivo darys kitokį manevrą. Tačiau Rusija mobilizavosi, ir dabar mes turime kitokią situaciją – šie metai bus tikrai sunkūs, bet matau perspektyvą, kad ES lyderiai suvokia situacijos rimtumą.
Tiesiog reikia laiko persiorientuoti dėl karinės paramos, nes karinės gamybos pramonė ES nėra išplėtota, visi sandėliai ištuštinti ir tai, kas turėta, Ukrainai jau atiduota. O gynybos pramonė buvo minimali, fiziškai reikia užkurti visą gamybos mechanizmą, kad turėtume kuo padėti Ukrainai.
– Europos Parlamente atsiranda narių, kurie pasisako prieš paramą Ukrainai. Kaip galėtumėte tai pakomentuoti?
– Tai manęs nestebina. Po Rusijos invazijos pusmetį tokie kraštutinių pažiūrų politikai buvo pritilę, paskui atsigavo. Tai susiję ir su Europos Parlamento rinkimais. Reikia suprasti, kad tie kraštutiniai kalbės kaip kalbėję.
Iššūkiai didžiuliai, pavyzdžiui, kaip įveikti Vengrijos premjero Viktoro Orbáno veto. Yra žinių, kad Orbánas linkęs šiek tiek keisti savo poziciją. Natūralu, kad daug kas susikoncentravę į rinkimus, tačiau patirtis sako, jog ES sugeba mobilizuotis visose krizėse.
– Visuomenės vis labiau pavargsta nuo Ukrainos klausimo. Ar yra regimybė, kad artėjančiuose rinkimuose kraštutinių pažiūrų politikai, pasisakantys prieš paramą Ukrainai, gali sulaukti daugiau balsų?
– Jie orientuojasi į savo rinkėjus, tad nemanau, kad sulauks daugiau balsų. Aš nevadinčiau to nuovargiu – tai labiau pripratimas. Kiekvienas žmogus prisitaiko prie situacijos. Jei susergi, ieškai būdų, kaip sveikti, prisitaikai prie padėties. Natūralu, kad negali būti pirmuose puslapiuose nuolat ta pati tema. Nemanau, kad žmonės pakeitė požiūrį į Ukrainą. Tie, kurie rėmė, ir toliau remia.
Rusija labai daug laimėjo, kai „Hamas“ užpuolė Izraelį. Tai dar labiau išjudino pasaulį, o Rusija siekia, kad aplinkui būtų kuo daugiau tokių konfliktų.
Žiniasklaida veikė kaip veikusi, tačiau dvejus metus negali išlaikyti dėmesio vienai temai, ir tai labai daug dėmesio jai skiriama. Tačiau ne visi suvokia šio laikmečio svarbą. Pačioje pradžioje daug stipriau už politikus sureagavo visuomenės, ir tik jos skatino politikus greičiau imtis veiksmų. Natūralu – jei visuomenės rodys mažiau dėmesio Ukrainai, tai ir politikai mėgindami prisitaikyti mažiau jo skirs šiam klausimui.
