„Vasarą – molis, žiemą – brolis“. Taip apie krosnis sako tautos išmintis, ir ne veltui. Sausio pirmomis dienomis spūstelėję šalčiai priminė, kokioje geografinėje zonoje mes gyvename ir kad šaltos žiemos niekur nepranyko. O šiltai gyventi norisi ir tada, kai už lango termometras rodo ir dvi dešimtis šalčio laipsnių. Tuomet ir išaiškėja, kas riogso tavo namuose, – brolis ar molis.
Išbandymą šalčiu patyrė dalis biržiečių, kurie savo būstus šildo šilumos siurbliais. Žmonės skundėsi, kad spaudžiant šalčiams įrenginys nustojo šildyti, o elektrą naudoja. Ir pikčiausia buvo tai, kad norėdami gauti valstybės paramą naujam netaršiam siurbliui, gyventojai buvo priversti atsisakyti turimo seno šildymo katilo.
Teko išsikraustyti
Biržiečio Gedimino šeima su trimis mažamečiais vaikais pajuto visą šalčio jėgą. Apsigyvenę senos statybos individualiame name, jie įsirengė šilumos siurblį. Kad gautų paramą, išmontavo seną šildymo katilą. Dabar, temperatūrai nukritus žemiau 23 laipsnių šalčio, šilumos siurblys sustojo, įsijungė elektrinis šildymas. Tačiau jo galios nepakako, namai ėmė sparčiai vėsti. Laimei, netoliese gyvena tėvai, tai šeima su visais vaikais laikinai „emigravo“ pas senelius. Vyras juokavo, kad toks persikėlimas turi ir savų privalumų – anūkai galėjo daugiau laiko praleisti su seneliais.
Gediminas sakė, kad artimiausiuose planuose yra namo apšiltinimas, nes dirbant siurbliui, esant žemesnei temperatūrai, jo galia mažėja, o kartu krenta ir į patalpas paduodama šiluma. Todėl pirmus šilumos trūkumus gyventojai patyrė dar nepriartėjus prie lemtingų 23 laipsnių. Vyras tikisi, kad kitą žiemą jau gyvens apšiltintame būste ir išvengs panašių netikėtumų.
Šilumos siurblys buvo sustojęs ir biržiečiui Deimantui. Tiesa, iš namų jis niekur nepasitraukė, jo troba yra gerai apšiltinta, diskomforto jokio nepajuto. O ir siurblys sustojo esant 26 laipsniams šalčio. Lauko temperatūrai pakilus, siurblys vėl įsijungė. Anot vyro, daugiau buvo psichologinio streso, nes esant tokiam šalčiui įsijungus elektriniam pašildymui labai jau smagiai kilovatvalandes „vynioja“ elektros skaitiklis.
Kaip rinktis šilumos siurblį
Ką sako šio reikalo ekspertai? Internete galima prisiskaityti visokiausių nuomonių ir patarimų, čia lengva pasiklysti. Rimti specialistai sako, jog nieko keisto, kad kilo bėdų, ypač jeigu minimais siurbliais šildomi namai, kurie neapšiltinti, nemodernizuoti, nes šąlant mažėja siurblių galia, o kartu – ir šiluma į patalpas. Norint, kad šilumos siurblys efektingai veiktų esant 20 laipsnių šalčio, reikia, kad jis būtų du kartus galingesnis nei jo techniniame apraše deklaruojama galia, kadangi ją skaičiuojame esant teigiamai aplinkos temperatūrai. Tačiau statant dvigubai galingesnį siurblį, investicijos smarkiai išauga. Todėl geriausia turėti papildomą šildymo įrenginį, kurį būtų galima įjungti, kai lauko temperatūra nukrenta arti minus 20 laipsnių.
Prekiaujantis ir šilumos siurblius montuojantis biržietis Darius sakė, jog dėmesį reikia atkreipti į keletą dalykų. Žmonės, pasistatę nedidelius šiltus namus, paprastai įsirengia nedidelės galios šilumos siurblius. Kai temperatūra pasiekia 20 – 23 laipsnius šalčio, jie sustoja. Kai lauko temperatūra pakyla, siurblys vėl pradeda veikti. Jei namas gerai apšiltintas, žmogus tos pauzės net nepajunta. Skylėtiems, tai yra blogai apšiltintiems namams, yra statomi galingesni siurbliai, galintys dirbti iki 28 laipsnių šalčio.
Specialistas pabrėžė, kad įsigyjant šilumos siurblį reikėtų pasirūpinti ir alternatyvaus šildymo įtaisu. Vienas iš variantų galėtų būti akumuliacinė talpa su papildomu elektriniu pašildymu. Tokios talpos pagalba galima kurį laiką palaikyti šilumą namuose. Anot Dariaus, reikia įvertinti, kad tokių šaltų parų per žiemą pasitaiko vos keletas. Žinia, sustojus šilumos siurbliui ir pradėjus veikti elektriniam pašildymui, smarkiai išauga elektros suvartojimas. Tačiau esant žemai temperatūrai padidėja ir kitų energijos šaltinių suvartojimas, nesvarbu, ar tai būtų malkos, granulės ar dujos. „Reikia įvertinti kainos ir komforto santykį. Ir teigti, kad šilumos siurblys yra brangiausias šildymo būdas, tikrai negalima“, – sakė specialistas.
Paramai gauti katilas nebetrukdo
Nuo 2021-ųjų iki pernai vidurvasario 7 tūkst. gyventojų kaip kompensaciją gavo iš viso 21 mln. eurų. Visi jie privalėjo išmontuoti ir utilizuoti senus taršius katilus. Dabar jau ir valdžios institucijos pripažino, jog reikalavimas būtinai išmontuoti šildymo katilus buvo nereikalingas – iš Aplinkos projektų valdymo agentūros paramos kuravimą perėmus Energetikos agentūrai, šio reikalavimo neliko. „Įvertinus geopolitines realijas, Rusijai užpuolus Ukrainą, mes kartu su Energetikos ministerija apsvarstėme, todėl nebėra reikalavimo, kad reikia atsisakyti. Galima, kad turėtų ir kitą variantą, todėl nereikalaujame atsisakyti seno įrenginio. Gyventojas pats apsisprendžia, kaip jam pasielgti“, – sakė Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiūtė.
