35 metus Lietuvoje gyvenantis, čia šeimos namus susikūręs ukrainietis dabar kuria namus sparnuočiams.
Sodybos medžiuose – kelios dešimtys inkilėlių
Pavasaris – tai apie atgimimą, gyvastį, sugrįžtančius paukščius ir jų laukiančius, pasitinkančius žmones.
Užušiliuose gyvenančio ukrainiečio Piotr Seg namai dabar virtę inkilų kūrėjo dirbtuvėmis. Garsas apie jas sklinda ne tik Biržų apylinkėmis, o nauji paukščių nameliai iškeliauja į Vilnių, Kauną, Vilnių, Klaipėdą, kaimyninius rajonus. Neseniai vienas inkilėlis išvažiavo į Kamajus, vieną išsivežė vilnietė. Šypsnio vardu pavadintą medinį namelį ji įkėlė į obelį. Taip moteris pasveikino gimtadienį švenčiantį sutuoktinį.
Piotro Seg šeimos sodyba Užušiliuose pilna pavasarinio paukščių klegesio.
„Jus sutinka“, – juokiasi Piotr rodydamas į pulkus varnėnų, sutūpusių kiemo medžiuose. Juose – smagūs paukščių namai. Sodybos medžiuose, pasak šeimininko, kone trys dešimtys inkilėlių. O iš viso meistras jų pagaminęs jau tikrai daugiau nei šimtą. Tai trejų – ketverių metų darbo rezultatas.
Iš lentų, medžių drevių gaminami inkiliukai skirtingų formų ir nuotaikų. Ypatingo dizaino (su terasomis, malkine) inkilėliuose gali kaimyniškai gyventi ir varnėnai, ir zylės.
Ir muzikantai, ir sodo sanitarai
Piotr ir Nijolė Seg paukščių apsuptyje gyvena ir žiemą, ir vasarą. Meistras gamina ne tik inkilus, bet ir lesyklėles. Žiemą aplink namus čirškia, pešasi dėl skanesnio kąsnelio kovojantys žvirbliai. Saulėgrąžomis ir lašinukais mėgaujasi zylės. Jų Seg šeima sako suskaičiavusi net šešias rūšis. Kviečius ir lašinukus šeima perka, o saulėgrąžas augina patys. Šeimos daržo lysvėse daugiausia vietos užima žydintys augalai.
„Atvažiuokite vasarą, per patį žydėjimą, pamatysite Nijolės gėles“, – kalba Piotr ir kviečia ragauti Njolės keptą pyragą.
Abu sutuoktiniai sako mėgstantys rytais eiti į kiemą ir kavą gerti klegant paukščiams. Tokį laiką vyras su žmona vadina tikra palaima. Šiltu metų laiku aplinkui sodybą jie gali girdėti švilpavimą, burkavimą, ūbavimą, lakštingalų treles.
„Mus gali nubausti už triukšmą“, – juokiasi paukščių pamėgtos sodybos šeimininkas. Sykiu giria kaimynus, su kuriais gražiai sutaria.
„Žiūrėkit, ėmė peštis varnėnai. Gal jiems dar per mažai butų?“ – juokauja Nijolė. Paukščių apsuptyje gyvenanti šeima tikina, kad praėjusią vasarą sode nebuvę sukirmijusių obuolių, Mano, kad sparnuočių dėka.
„Girdėju, kad varnėnai net erkes renka“, – sako Piotr. Jam visi paukščiai gražūs, įdomūs, tačiau gandrams vyras turi priekaištų. Mano, kad jų yra per daug, gandrai pasidarę įžūlūs. Raudonkojai ne tik stirniukus, kiškius galabijantys, bet ir žąsiukus iš kaimyno aptvaro grobiantys. Staiga iš aukštybių leidžiasi į aptvarą, griebia žąsiuką ir dingsta su grobiu.
„Kiekvienas nori gyventi – taip jau yra gamtoje“, – taria Nijolė.
Piotr grožisi gervėmis, kurių taip pat labai daug. O štai Karpatuose, iš kur kilęs vyras, šitų paukščių beveik netekę regėti.
Ant namų sienos – šeimos fotografijų galerija. Tarp jų – pavasaris Karpatuose. Gimtinėje viešėjęs Piotr fotografuojasi pievoje, o už nugaros – snieguotos kalnų viršūnės. Anksčiau su žmona ir vaikais gimtinę lankydavęs P. Seg dabar su karo apimtoje Ukrainoje ir Rusijoje gyvenančiais artimaisiais bendrauja tik telefonu.
„Čia mano namai. Juos kūriau 35 metus savo darbu. Kai atvažiavau į Lietuvą, nieko neturėjau“, – sako vyras, vertinantis darbą. Jam kadaise teko ir melžėju pabūti – penkerius metus kartu su Nijole ir kita šeima melžė kolūkio karves. Vėliau prasidėję kiti darbai. Dabar Piotr dirba alaus darykloje, važinėja į Biržus.
„Inkilų gamyba – naktį. Einu ir su medžiu šneku. Jis pasako, koks inkilas turi būti“, – kalba vyras, kurio šeimos gyvenimas neatsiejamas nuo gamtos. 55 metų senelis juokiasi, kad ir Vilniuje įsikūrusio vyresniojo sūnaus Vinco mažoji dukrelė dešimties mėnesių Medūna gyvens Anaviliuose, Bitininkų gatvėje. Netrukus ir ji su septynmete sese Šatrija vasarą jau viešės Užušiliuose, kur gyvena mylintys seneliai, daug žalumos ir gražaus paukščių klegesio.
