Vos pritilus šalyje garsėjusiai istorijai dėl Latvygalos gatvės kvartalo gyventojų pasipriešinimo globojamų vaikų kaimynystei, galimai bręsta dar viena nepasitenkinimo banga. Ją viešai kelia minėtoje gatvėje gyvenantis Savivaldybės tarybos narys.
Rajono savivaldybės taryba šiandien spręs, ar pritarti grupinio gyvenimo namų žmonėms su intelekto ar psichikos negalia statybai Biržų mieste.
Pranešama, kad tokie namai padėtų maksimaliai integruoti žmones su negalia į bendruomenę, pereiti nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų bei vengiant paslaugų gavėjų koncentracijos vienoje vietoje. Biržuose planuojama pastatyti 2 atskirus gyvenamuosius namus ir įsigyti 5 apsaugotus būstus (kiekvieno plotas apie 50 kv. m, 2 kambarių).
Grupinio gyvenimo namus planuojama statyti valstybinės žemės sklypuose: Latvygalos g. 10J ir Pavasario g. (pastarasis sklypas formuojamas).
Tokiuose namuose darbuotojų prižiūrimi galėtų gyventi ne daugiau kaip 10 žmonių. Namų statybą ir įrengimą finansuotų valstybė, 15 proc. prisidedant Savivaldybei. Bendra projekto vertė – 2 mln. 14 tūkst. Eur.
Vengia kaimynų, kalba apie ekonomiką ir rūpestį žmonėmis
Antradienį vykusiame Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje diskusiją dėl Latvygalos gatvėje planuojamo gyvenamojo namo statybos pradėjo frakcijos „Biržų atgimimas“ nariai Kęstutis Isakas ir Liutauras Variakojis. Pastarasis ir jo tėvas gyvena Latvygalos gatvėje, netoli naujojo tilto per Apaščią. Čia yra suformuotas sklypas gyvenamojo namo statybai. Tai tas pats sklypas, kuriame ketinta statyti bendruomeninius vaikų globos namus.
Dabar čia turėtų atsirasti grupinio gyvenimo namai žmonėms su intelekto negalia.
K. Isakas ir L. Variakojis kone atvirai reiškė nepasitenkinimą būsima vieta statybai.
„Tą sklypą galima parduoti ir nupirkti pigesnį sklypą Plento gatvėje“, – kalbėjo L. Variakojis, minėjęs švedų įmonės sandorius ir Plento gatvėje esantį laisvą sklypą.
Anot verslininko, iš tos vietos Plento gatvėje būtų arčiau ligoninė.
„Siūlau taupyt valstybės pinigus“, – tikino politikas L. Variakojis.
K. Isakas reiškė nuomonę, kad apie minimo namo statybą Latvygalos gatvėje turi spręsti ten gyvenantys žmonės.
Darbietė Alė Pocienė mano, kad žmones su negalia galima apgyvendinti tuščiose mokyklų patalpose.
Jeigu ligonis – tai jau ne žmogus?
Įsiplieskusias atgimiečių ir juos palaikančios darbietės nuomones gesino kiti komiteto nariai.
„Kodėl negalią turintys žmonės turi gyventi atokiai? Kodėl baiminatės kaimynystės? Ligonis – tai jau nebe žmogus?“ – kalbėjo socialdemokratė Audronė Garšvaitė.
Iš esmės tokioms mintims pritarė konservatorė Irutė Varzienė, sakiusi, jog negalią turintieji žmonės bus prižiūrimi. Sykiu politikė siūlė netoliese sėdėjusiam K. Isakui baigti apsimetinėti ir manipuliuoti viešojo intereso gynyba.
Projektui palaikymą išreiškė ir liberalas Justas Greviškis, kurio tėvų namai yra Latvygalos gatvėje. Pritarimą išreiškė ir socialdemokratas Audrius Jukna, sykiu abejojęs valstybės nuostata neįgalius žmones stengtis apgyvendinti arčiau bendruomenių.
Visi komiteto nariai (Vytas Jareckas, A. Jukna, A. Garšvaitė, J. Greviškis, I. Varzienė) pritarė projektui, išskyrus „prieš“ balsavusius L. Variakojį ir A. Pocienę bei susilaikiusį K. Isaką.
Projektui pritarė ir Socialinio vystymo bei Teritorinio vystymo ir aplinkos apsaugos komitetai.