Visuomenė yra linkusi džiaugtis jaunais žmonėmis, jų pasiekimais, bandymais kažką sukurti naujo ir įdomaus, siekti tikslo. Dar smagiau matyti ir girdėti tokius jaunus žmones, esančius šalia tavęs, tavo mieste. Šiandien galime pasidžiaugti ir pasididžiuoti Odeta Samukaite – biržiete, jauna mama, pradedančia naują veiklą – mankštas, skirtas mamoms su mažyliais.
Sportas – emocinis vaistas
Mankštas mamoms su mažyliais netrukus vesti pradėsianti 27 metų moteris sportuoja ir propaguoja aktyvų laisvalaikį nuo pat mažų dienų.
Ji 14 metų žaidė krepšinį ir lankė treniruotes pas Nijolė Kregždienę, baigė Biržų sporto mokyklą. Vienu metu net buvo pakviesta į šešiolikamečių Lietuvos rinktinę. Dabar jos aistra – pėsčiųjų žygiai, dviračiai, tinklinis, patinka badmintonas.
„Sportas, aktyvus laisvalaikis man yra reikalingas kaip oras.
Aktyvi buvau iki pat nėštumo pabaigos, o dabar vėl esu visiškai grįžusi į ritmą. Sportas ir fizinis aktyvumas yra pirmas vaistas kovojant su neigiamomis emocijomis, priemonė įveikti depresiją. Mokslo įrodyta, kad mankštinantis gaminasi keturi vadinamieji laimės hormonai, iš kurių labiausiai visiems girdėtas, ko gero, yra dopaminas“, – kalbėjo septynių mėnesių sūnų Herkų auginanti moteris.
Anot jos, nesutarimų dėl sporto šeimoje nebūna, nes vyras Andrius irgi be sporto negali.
„Andrius visą gyvenimą sportuoja, dar ir dabar žaidžia krepšinį. Be to, jo darbas ir profesija – kineziterapeutas – yra apie judėjimą. Tai vienas kitą šiuo klausimu suprantame, palaikome. Mes ir susipažinome per sportą… Turime sekmadieninę tradiciją apeiti Širvėnos ežerą. Tie pasivaikščiojimai – ne tik pabuvimas lauke ir pajudėjimas. Tai ir buvimas kartu, bendravimas. Būtent tokių pasivaikščiojimų metu ir išėjo kalba apie mamas su mažyliais, mankštas. Andrius buvo tas, kuris mane drąsino, skatino“, – kalbėjo O. Samukaitė.
Sulaukė nemenko susidomėjimo
Apie įvadinį susitikimą ir būsimus užsiėmimus, kurie vyks vyro Andriaus ir jo brolio įkurtoje A. S Sveikatingumo studijoje, Odeta paskelbė internete. Į skelbimą atsiliepė nemažas būrys mamų.
„Jau kiek anksčiau įvyko pirmas mamų su mažyliais susitikimas, kuris praėjo nuostabiai ir tik padrąsino eiti pradėtu keliu. Tai buvo ne tik mankšta, tai buvo pokalbis, pasidalinimas džiaugsmais ir kasdieniais rūpestėliais. O tai irgi be galo svarbu ir suteikia jėgų kasdienybėje, leidžia nuraminti mintis“, – kalbėjo jauna mama.
Anot Odetos, užsiėmimuose dėmesys bus skiriamas būtent mamoms, jų kūnams ir dūšiai, o ne mažyliams.
„Mes, mamos, norime kuo geriausia savo mažyliams, vaikams. O mažyliui svarbiausias žmogus yra mama. Gali nuskambėti savanaudiškai ar keistai, bet geriausia, ką gali turėti vaikas, tai visapusiškai sveiką ir emociškai stabilią mamą. Todėl mamos turi rūpintis bei pagalvoti ir apie save. Pirmiausia tam, kad galėtų tinkamą dėmesį skirti savo vaikui. O be vaiko dar yra ir vyras, kiti šeimos nariai, buitis. Kadangi vaikučius ne visada išeina kur palikti, tai juos mamos galės į mankštas pasiimti drauge“, – sakė naujo pobūdžio užsiėmimų Biržuose sumanytoja.
Moteris pasidžiaugė, kad Biržuose yra nemažai mamų ir, anot jos, miestas „nemiršta“, kaip kažkas bando pranašauti.
„Gal gyventojų rajone ir mažėja, bet yra tikrai nemažai jaunų žmonių, kurie Biržuose lieka gyventi, kuria šeimas. Tikrai miestas greitai „neišmirs“. Biržuose gauni tai, kas didmiestyje yra brangiausia. Tu turi daugiau laiko“, – kalbėjo Lietuvos didmiesčiuose gyvenusi moteris.
Mieste dingsta laikas
Biržuose gimusiai ir augusiai Odetai teko pagyventi tiek Vilniuje, tiek Kaune, tad ji užtikrintai gali teigi, kad didelis miestas yra ne jai.
„Vilniuje pagyventi teko dar būnant moksleive, kuomet mokiausi Ozo sporto gimnazijoje. Po to buvo keleri metai Kaune, kol baigiau studijas Vytauto Didžiojo universitete.
Didmiesčio šurmulys, transporte dingstantis laikas, per mažai pasiekiamos gamtos. Tai ne apie tai, apie ką daugelis iš mūsų svajoja. O kur dar tėvai, nemažas būrys Biržuose likusių gyventi draugų. Taip, didesniuose miestuose galimybės kitos, bet viską sudėjus ant svarstyklių jos linksta į mažųjų pusę“, – kalbėjo prieš kelerius metus į Biržus gyventi grįžusi moteris.
Grįžti gyventi į gimtinę paskatino ir Lietuvą užklupusi pandemija.
„Buvau bebaigianti mokslus, kai pasaulį ir Lietuvą užklupo pandemija. Supratau, kad verta grįžti į Biržus pas tėvus, nes mieste ištverti bus žiauriai sunku. Mano baigiamasis universiteto darbas parašytas ant Nemunėlio upės kranto. Andrius žvejodavo, o aš tuo metu klaviatūrą barškindavau, kol kompiuteris išsikraudavo… Dabar laukiame žiobrių sezono pradžios, važiuosim su visa šeima prie upės. Beje, vienu metu ir man pačiai žvejoti buvo pradėję patikti. Net slieką pati užsikabindavau. Bet dabar tai vėl kažkaip ne pats maloniausias procesas atrodo“, – juokėsi Odeta.
Jauniems energingiems žmonėms Biržuose beveik nieko netrūksta, daug ką galima susikurti patiems, o visos problemos yra sprendžiamos.
„Tikrai vaikelio gimimas nemažai ką pakeitė, ypač suvokimą. Iki šiol problemomis atrodę dalykai iš tiesų yra tokie menkaverčiai, nesunkiai sprendžiami. Atsirado kitas požiūris“, – mintimis dalijasi jauna mama.
„Kada bus vestuvės? Mes su Andriumi kartu jau 8 metai, o mus dar labiau sujungė vaikas. Aišku, apsirengti baltą nuotakos suknelę man norėtųsi… Puotų nereikia. Viskam yra savas laikas ir, manau, santuoka bus, kai išgryninsime šventės konceptą. Gal bus proga per Herkaus krikštynas“, – optimizmu spindėjo moteris.
Pokalbis su nuoširdžiai ir atvirai kalbėti nebijančia Odeta galėjo tęstis gerokai ilgiau nei buvo planuota, bet baigti susitikimą pirmasis pareikalavo mamą atlydėjęs ir žaidimus bei pažintį su šunimi stebėjęs Herkus.
