Teismai ir antstoliai darbo turi dėl vieno garbios profesijos žmogaus. Neeilines pareigas neeilinėje rajono įstaigoje užėmusio vyro bičiuliai dabar šį žmogų vadina aferistu.
Ne vienerius metus po Biržus sklando pasakojimai ir prisipažinimai apie patirtą apgavystę ir prarastus pinigus. Tūkstančiais vardijamos sumos kai kam grįžta tik mažomis dalimis, o kai kam viltis atgauti pinigus tolsta.
Ši istorija – apie garbę ir pinigus. Istorijos moralas būtų toks: pinigų prašytojai gali paskambinti iš visur – kalėjimų, kai kurių redakcijų ar gydymo įstaigų.
Trys dešimtys apkvailintų?
Apmaudžia patirtimi besidalijančių pažįstamų ratas – nuo medikų iki stambių ūkių savininkų ir įvairaus rango verslininkų. Su „Šiaurės rytais“ kalbėjęsi žmonės tikina net negalėję įsivaizduoti, kad pasijus tikrais, anot jų, mulkiais.
Pinigus įvairiomis sumomis jie skolino įtakingam žmogui, su kuriuo, anot pašnekovų „ne sykį sėdėta už vieno stalo“. Tik praėjus dviem ar daugiau metų jie gali sau prisipažinti, kad elgėsi, švelniai tariant, neatsargiai.
„Gėda man buvo net kam nors apie tai pasakyti, kol pamažu pažįstamų bendrijoje nepradėjo aiškėti, kad tokių pinigų „dalytojų“ yra daugiau“, – pasakojo vienas su ŠR kalbėjęs vyras. Skaičiuojama, kad pinigų ne sykį minėtam bičiuliui skolinusių ir iki šiol jų neatgaunančių Biržuose esą galėtų būti ir apie tris dešimtis.
Į teismą dėl negrąžinamų pinigų kreipęsi keli verslininkai ir ūkininkai žino antstolių informaciją, kad jie padeda išdalytas sumas atgauti ir septyniems kauniečiams.
Istorijas dabar vadina pasakomis
Pokalbių metu išgirsti pasakojimai apie pinigų skolinimą turėjo labai daug panašių detalių. Pasak pinigus davusių žmonių, skolininkas kalbėjęs apie kažkokių prekių išmuitinimą, namų Ispanijoje pirkimą, pardavimą ir vis turinčius „pareiti“ pinigus.
„Šitokių pasakų prisiklausėm, kol supratom, kad esam mulkinami“, – atsiduso žinomas biržietis.
Kitų pasakojimai leido susidaryti nuomonę, kad pinigų iš kai kurių pasiturinčių žmonių prašyta ne vieną kartą. Tai buvęs prašymas paskolinti po vieną, du, tris tūkstančius eurų. Buvę atvejų, kai vieną sumą grąžinęs skolininkas netrukus paprašydavęs kitos.
„Gal tokia taktika buvo – sudaryti įspūdį, kad pinigai bus grąžinti, o tada paprašyti daugiau“, – svarstė pašnekovai. Didžiausios įvardytos vienkartinės sumos buvo penki ar septyni tūkstančiai eurų.
„Dabar jau galimai sukurta ir finansinė „piramidė“, kai iš vienų gaunama, kitiems grąžinama“, – sakė žinomas verslininkas.
Į teismą – ne tik dėl pinigų
Per antstolius pinigus dalimis atgauna, redakcijos žiniomis, kol kas tik du rajono gyventojai. Kiti to daryti nesiryžta, nors vilties atgauti pinigus teigia nebeturintys.
„Man tai yra principo dalykas. Ne dėl pinigų – dėl garbės. Kur jis išmėtė tuos pinigus, jo reikalas. Buvome draugai, o dabar, kai taip nutiko, nors pasakytų aiškiai žmogus, kad turi problemų. Tai ne, kuria visokias pasakas. Buvau pas jį nuvažiavęs į kurortą, kur dirba. Sakiau, kad negalima šitaip daryti, kad jaučiuosi išdurtas ir kad netylėsiu. Tai yra tikras aferizmas – šitiek žmonių apgauti “, – pasakojo vienas iš paskolų istorijos dalyvių.
Į kitą miestą gyventi ir dirbti išvykęs skolininkas pinigų pasiimti pas biržiečius dažniausiai atvykdavęs į namus. Buvę atvejų, kai pinigai pervesti į nurodytą sąskaitą.
Tarp skolintojų – ir kolegos
„Iš vienų skolinasi, kitiems atiduoda“, – įsitikinęs vienas kartu su skolininku dirbęs medikas.
Kitas pasakoja šventai tikėjęs, kad buvusį bendradarbį ištiko bėda. Pinigų prašantis ilgametis kolega jam paskambinęs vėlai vakare, gal jau naktį.
„Išgirdęs jo balsą pagalvojau, kad tikrai ištiko nelaimė. Nors žmona man rodė ženklus sukiodama pirštą prie smilkinio, bet dėmesio nekreipiau – šokau su „triusikais“ prie kompiuterio ir pervedžiau prašytą sumą.
Aišku, iki šiol neatgavau“, – savo istorija pasidalijo biržiečių gerbiamas gydytojas.
Jis sako ilgai galvojęs, kad esantis toks vienas, anot paties pašnekovo, „berazumis“, patikliai atidavęs pinigus.
„Kalba man apie Ispaniją ir vietoje to, kad nemaustytų savo teorijomis, geriau pasakytų tiesiai šviesiai, kad pinigų grąžinti nebegali. Žinojau, kad suktas, bet kad šitaip…“ – kalbėjo medikas, sakydamas, kad skolininką jis dabar įvardijantis tiesiai šviesiai – „svoločiumi“.
Pasakojama, kad pinigų paskolinti atsisakęs vienas garbaus amžiaus medikas. Kadaise jo paties labai garbintam prašytojui jis tiesiai šviesiai pasakęs: „Tai girdėjau, kad tamsta nelabai nori tuos pinigus grąžinti“.
Jaučiasi atsiskaitęs
„Šiaurės rytai“ skolininku vadinamam medikui skambino seniai žinomu telefono numeriu.
Klausimą apie pinigų skolinimąsi išgirdęs vyras pasiteiravo, kodėl tuo domimasi.
Pasakius, kad žmonės liudija apie vengimą pinigus grąžinti, pašnekovas atsakė: „Su kuo turiu reikalų, su tuo jau „atsiriktavojau“.
