Devynmetę Biržų rajono sporto centro dziudistę Amelią Klanauskaitę drąsiai galima vadinti viena perspektyviausių dziudisčių. Šis sezonas mergaitei prasidėjo labai sėkmingai ir skinami čempionų titulai leidžia ją drąsiai pavadinti naująją Biržų dziudo žvaigždute.
Amelia dziudo treniruotes lanko jau ketvirtus metus. Galima sakyti, kad ne tik ji pasirinko šį sportą, bet ir dziudo pasirinko ją. Energinga mergaitė niekuomet nemėgo žaisti su lėlėmis. Jai visuomet labiau patikdavo šautuvai ir kiti panašūs žaislai, šėlionės su berniukais. Dabar įdomiausias žaidimas – kovojimas su pagalvėmis ant lovos. Drabužius ji taip pat renkasi ne princesių, o daugiau sportinio stiliaus.
„Ieškojome, į kokį sporto būrelį Amelią nuvesti. Daug kur priėmė tik mokyklinukus, o dziudo treneriai sutiko, kad ji sportuotų. Taip ir užsikabino.
Tiesa, vėliau ji išmėgino ir kitas sporto šakas – boksą, krepšinį, karatė. Bet labiausiai patiko dziudo. Aš, kaip mama, norėjau ir tebenoriu, kad ji šokius ar muziką lankytų, bet…“, – kalba mergaitės mama Sandra Klanauskė.
Amelia sportuoja daug. Be dziudo treniruočių sporto centre, ji dar lanko lengvosios atletikos užsiėmimus savo mokykloje. Biržų „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos trečiokė nepavargsta – ji dar labai norėtų ir futbolo treniruotes lankyti.
„Man treniruotės kiekvieną dieną. Kartais net po dvi – lengvoji ir dziudo. Tik savaitgalį jų nebūna. Labai noriu dar ir futbolo treniruotes lankyti. Sportuoti man labai patinka. Mokslai? Hmm… Su jais truputėlį sudėtingiau“, – sako dziudistė Amelia.
Įdomu tai, kad mergaitė su Lietuva, lietuvių kalba ir Biržais artimai susipažino tik būdama penkerių. Ji gimė ir augo Jungtinėje Karalystėje, kur tuo metu gyveno jos tėveliai.
Amelios tėtis Darius yra didžiausias dukros sirgalius ir palaikytojas. Šiuo metu namuose jis rengia sporto salę, jau yra nupirkęs ir dziudo kilimus.
„Mane tėtis prieš kiekvieną kovą įkrauna. Kaip laidas įkrauna telefoną, taip tėtis mane – apkabina su rankomis priglaudžia prie savęs ir įkrauna. Tada aš jau nebijau kovoti. Nors kimono diržų spalvos mane baugina. Jei varžovė turi oranžinį diržą, tai reiškia, kad ji stipri, ir man nelabai drąsu. Bet dabar tokį turėsiu ir aš, tai dabar manęs varžovės bijos“, – pasakoja mergaitė.
Jei nebijoti, tai bent ant tatamio gerbti Amelią jau yra už ką. Šiemet ji net dviejose amžiaus grupėse tapo Lietuvos dziudo čempione. Kėdainiuose vykusiame moksleivių (gim. 2012 m. ir jaunesnių) dziudo čempionate Ameliai teko kautis su vyresnėmis varžovėmis.
„Sunkiausia buvo finalinė kova. Prieš tą mergaitę jau buvau kovojusi du kartus. Vieną kartą pralaimėjau, kitą kartą laimėjau. Ji turėjo oranžinį diržą. Bet šį kartą man pavyko nugalėti“, – prisiminė jaunoji čempionė.
Po to Druskininkuose vykusiame U11 čempionate biržietė jau kovojo su savo amžiaus mergaitėmis ir iškovoti čempionės titulą buvo kiek lengviau. Verta pažymėti, kad Amelia kovoja konkurencingoje svorio kategorijoje ir jai čempionato metu tenka per dieną ant tatamio lipti net ir po keturis kartus.
Mergaitė savo kolekcijoje turi jau keliasdešimt medalių, kurie nebetelpa trofėjams skirtoje lentynoje. Paklausta, kur veda ją sportas ir kuo bus užaugusi, Amelia atsakymo neieškojo – jį pateikė išsyk.
„Būsiu dziudo trenerė ir turėsiu savo klubą. Jis vadinsis Waza-ari, nors iš pradžių pavadinimas buvo Juodoji gulbė“, – tikina dziudistė.
Mergaitės treneris Mindaugas Simėnas pasidžiaugė, kad mergaitė turi svajonių, kurių siekia pasišventimu sporto salėje.
„Amelia labai atsidavusi ir ryžtinga mergaitė. Treniruotes lanko labai uoliai. Tokios auklėtinės dar nesu turėjęs. Gal kartais ir padykusi, bet vaikų sporte tas netrukdo, jei energija nukreipiama tinkama linkme“, – gražiais žodžiai apie auklėtinę atsiliepia M. Simėnas.
