Kai kurių šalies savivaldybių mokyklos skelbiasi žinančios, kaip organizuoti patrauklų mokinių maitinimą. Biržiečiai nusprendė savo akimis įsitikinti, kaip toks maitinimo modelis atrodo realybėje.
Biržų rajono savivaldybės vicemerė Astra Korsakienė bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Loreta Baronienė sausio 29 d. lankėsi Jonavoje, kur susitiko su Jonavos rajono mero patarėja Birute Gailiene, Švietimo skyriaus vedėja Violeta Kolesnikiene, administracijos direktoriaus pavaduotoja Lineta Jakimavičiene.
„Susitikimo metu buvo aptartos mokinių maitinimo organizavimo aktualijos bei mokinių maitinimo reforma Jonavos rajone, padėjusi grąžinti mokinius į mokyklų valgyklas“, – skelbiama Savivaldybės tinklalapyje.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Loreta Baronienė „Šiaurės rytams“ sakė, kad rūpėjo pamatyti, kaip maitinimo organizavimo naujovės vertinamos konkrečiose mokyklose.
Todėl Biržų rajono savivaldybės atstovės lankėsi Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijoje, kur susipažino su joje veikiančios valgyklos darbu ir maitinimo paslaugų teikimu.
Bendravimas su minėtos ugdymo įstaigos vadovais, pamatyti vaizdai mokyklos valgykloje, ragautas joje pagamintas maistas biržiečiams padarė įspūdį. Vedėja L. Baronienė neatmeta galimybės panašų maitinimo modelį išbandyti ir Biržų rajone.
Trys maitinimo būdai
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Loreta Baronienė sako, kad šiuo metu yra trys mokinių maitinimo būdai, iš kurių du taikomi ir Biržų rajone.
Pirmasis – kai maitinimo paslauga perkama. Tokią paslaugą teikiančios įmonės dalyvauja konkurse, laimėtojas parenkamas pagal siūlomą maitinimo kainą. Kaip žinia, laimi mažiausią kainą pasiūliusios įmonės, o pigumas lemia ir kokybę. Kai kuriose mokyklose net nėra virtuvės įrangos – maistas atvežamas termosuose. Toks maitinimo būdas mūsų rajone populiariausias.
Antrasis maitinimo modelis – kai jį organizuoja pačios mokyklos. Jo privalumas – maistas ruošiamas vietoje, už jo kokybę atsako pati mokykla.
Tačiau tokios valgyklos išlaikomos (darbuotojų etatai ir t. t.) Savivaldybės biudžeto lėšomis. Tokia valgykla yra „Atžalyno“ pagrindinėje mokykloje.
Yra ir trečiasis maitinimo būdas, tačiau jis mūsų rajono mokyklose netaikomas. Būtent tokį pasirinko minėta Jonavos progimnazija.
Maitinimo organizatoriai – mokyklos bendruomenės dalis
Trečiasis modelis skiriasi nuo kitų tuo, kad mokykla maitinimo paslaugos teikėjams organizuoja patalpų nuomos konkursą. Tuomet sudaroma sutartis, kurioje numatomos tam tikros investicijos (pavyzdžiui, patalpų remontas, gaminimo įrangos, įrankių pirkimas ir pan.). Pasibaigus nuomos laikotarpiui, maitinimo paslaugos teikėjai dalį įrangos (tai priklauso nuo sutarties sąlygų) gali pasiimti, dalis lieka mokykloje.
Patalpų nuomos konkurso laimėtojai organizuoja visus darbus, susijusius su maitinimu, samdo savo darbuotojus.
Jie suinteresuoti, kad sutartis su mokykla būtų pratęsta, todėl stengiasi, kad maitinimas būtų kokybiškas.
Kokį įspūdį biržiečiams paliko šis modelis, taikomas Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijoje?
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Loreta Baronienė apie jonaviečių patirtį atsiliepia tik teigiamai.
Pietūs progimnazijos valgykloje nepigūs – už sriubą, antrąjį patiekalą ir desertą tenka mokėti 4-5 eurus. Tačiau maistas esantis išties skanus.
Progimnazijos vadovas pastebėjęs, kaip valgyklos darbuotojai stengiasi patraukti mokinius gardžiais patiekalais, kad jie skanumynų neieškotų šalia esančiose parduotuvėse.
Pavyzdžiui, pastebėję, kad vaikai bėga į prekybos centrus pirkti kibinų ir kruasanų, ėmė kepti juos mokyklos valgykloje.
Progimnazijos vadovai džiaugiasi, kad valgyklos darbuotojai stengiasi įsijungti į mokyklos bendruomenės gyvenimą.
Įvairiomis progomis jie puošia valgyklos patalpas, daro malonias staigmenas.
Galima kliūtis – per mažos mokyklos
Kalbėdama apie galimybes panašų mokinių maitinimo modelį taikyti ir mūsų rajone L. Baronienė pastebi, kad Jonavos progimnazijoje mokosi per 500 mokinių. Kitos miesto mokyklos taip pat mokinių trūkumu nesiskundžia. Tuo tarpu pas mus panašaus dydžio yra tik „Aušros“ pagrindinė mokykla. Bet kuri įmonė skaičiuotų, ar jai atsipirks investicijos.
Neseniai skelbta, kad „Aušroje“ mokiniai pietauja prie švediškų stalų – tai irgi patraukli naujovė. Mokiniai už 4.50 Eur gali rinkti jiems patinkančius patiekalus. Tačiau vedėja L. Baronienė pastebi, kad ir čia lazda turi du galus. Ji girdėjusi nusiskundimų, kad padaugėjo išmetamo maisto – mat mokinukai prikrauna jo į lėkštes tiek, kiek nebepajėgia suvalgyti.
