Astravo užtvankos remonto klausimo sprendimas pagaliau pajudėjo iš sąstingio. Pastarosiomis dienomis Biržų rajono savivaldybės administracija aktyviai susirašinėja ir teikia informaciją Aplinkos ir Finansų ministerijoms.
„Daug kas priklausys nuo to, kokius namų darbus skubiai sugebės atlikti Biržų rajono savivaldybė“, – į klausimą, ar realu, jog bent dalis lėšų Astravo užtvankos remontui bus numatyta šių metų valstybės biudžete, atsakė Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius.
Jis patvirtino, kad šiuo metu vyksta konstruktyvus dialogas su Aplinkos ministerija. Ieškoma konkrečių sprendimų, kaip patikslinti 2017 metais parengtą techninį Astravo užtvankos remonto projektą. Taip pat svarstomos galimybės, kaip įmanoma greičiau surengti viešuosius pirkimus.
K. Knizikevičius sakė, kad užtvankos klausimo remontas buvo vienas iš prioritetinių. Biržų rajono savivaldybės pirmasis oficialus prašymas Seimo narei Lilijai Vaitiekūnienei buvo kelti klausimą dėl lėšų skyrimo Astravo užtvankai remontuoti.
Vyriausybės vadovu tapus socialdemokratui Gintautui Paluckui, rajono vadovams pavyko patekti pas jį į priėmimą. Ministrui pirmininkui jie įvardijo situaciją Biržuose ir gresiančias užtvankos avarijos pasekmes.
„Vyriausybės vadovas suvokė, kad yra problema, ir įvykus avarijai valstybei tai kainuotų gerokai daugiau nei užtvankos remontas. Po šio susitikimo bendravimas persikėlė į ministerijų lygmenį“, – džiaugėsi meras K. Knizikevičius.
Pasekmės būtų tragiškos
„Šiaurės rytai“ jau rašė, kad įvykus Astravo užtvankos avarijai, rajonui pasekmės būtų tragiškos. Būtų nuplauti tiltai, pralaidos, Suosto, Germaniškio, Jasiškių, Kočėnų, Nemunėlio Radviliškio gyvenvietės bei atskiros sodybos, esančios Apaščios upės zonoje.
Avarinės būklės užtvankai reikia skubaus remonto.
Jei ji sulūžtų, būtų nuplautas ir šalia esantis senasis tiltas – užtvanka, kuri gausiai lankoma turistų, įeina į Astravo dvaro architektūrinį ansamblį, yra respublikinės reikšmės paminklas.
Taip prieš keletą metų jau buvo konstatavusi Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija hidrotechnikos statinių bendrai techninei būklei nustatyti.
Siūlė vandenį išleisti
Kad Širvėnos ežero užtvanka yra avarinės būklės, žinoma jau seniai. Rajono savivaldybė savo lėšomis parengė techninį darbo projektą. Intensyviai ieškota lėšų statinio rekonstrukcijai.
Kai buvo parengtas projektas, darbų vertė siekė 800 000 eurų. Dabar, pakilus statybos kaštams, vertė gali siekti 1,3 milijono eurų.
Prieš keletą metų Aplinkos ministerijos klerkai buvo pasiūlę vienintelį sprendimo būdą – seniausio dirbtinio Lietuvoje Širvėnos ežero vandenį… išleisti.
Biržiečiai gerai žino, ką Širvėnos ežeras reiškia kultūrine, rekreacine ir ekologine prasme.
Širvėnos ežeras užtvenktas 1586 metais prieš atsirandant Biržams. Užtvenkus vandenį jis užpildė požemines tuštumas ir sustabdė karsto reiškinių atsiradimą.
Naujoji užtvanka pastatyta 1989 metais. Užtvenkto Širvėnos ežero plotas yra 350 hektarų, gylis siekia 2,22 metro. Širvėnos ežero paskirtis yra kultūrinė – buitinė, rekreacinė, landšaftinė.
