Kai kurie policijos pareigūnai, kalbėdami apie ilgametį rėmėją 47 metų Vaidą Matuzevičių, sako, kad su juo bendraudami nejučia pasitempia. Matydama tėčio pavyzdį policijos rėmėja nutarė tapti ir jo aštuoniolikmetė dukra Fausta. Kol kas tėtis ir dukra dar nebuvo kartu išėję į „tarnybą“. Tačiau abu sako, kad būti policijos rėmėjų gretose jiems yra garbė – labai svarbu jaustis reikalingiems visuomenei.
Biržų policijos Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Mindaugas Balčiūnas sako, kad šiuo metu rajone yra 19 policijos rėmėjų. Tačiau minėtas atvejis, kai tėčio pėdomis pasekė ir dukra, yra vienintelis.
V. Matuzevičius už savo veiklą per 17 metų policijos rėmėjų gretose yra ne kartą apdovanotas ir skatintas. Namuose šie apdovanojimai stovi garbingiausioje vietoje.
Turtą turi saugoti pats
Vaidas Matuzevičius gimęs Kilučiuose, kaip pats juokauja, „biržietiškoje Vrubliovkoje“. Žmona Rima – iš Pačeriaukštės.
Vyras jau 20 metų dirba brolio Remigijaus įkurtoje įmonėje „Signalita“. Jie montuoja saugos sistemas.
„Sistemos tobulėja. Bet kalbant apie prevenciją – tai niekas mūsų turto geriau neapsaugos nei mes patys. Jei žmogus įsirengia apšvietimą, kameras, saugos sistemas, viskas užrakinta, jo turto niekas negalės pagrobti. Tačiau jei kažkas bus padėta ne vietoje, anksčiau ar vėliau kas nors paims“,- sako saugos sistemų specialistas.
Jam ne kartą teko girdėti žmones sakant, kad iš jų nėra ką paimti, tai ir saugos sistemos nereikia. Bet kai pradeda vardinti, kas jo namuose yra, paskaičiuoja, kad nuostoliai siektų visos signalizacijos įrengimo kainą ar net daugiau.
Jis džiaugiasi, kad rajone mažėja vagysčių ir tokius skaičius laiko ir nedideliu jų firmos darbo nuopelnu.
Nuvilti nenori
Kad ir kaip būtų užimtas, V. Matuzevičius sako policijos rėmėjų veiklai laiko randantis. Tam skiriami dažniausiai savaitgaliai ir šventės. Jei žino, kad yra renginys, kuriame turi dalyvauti, verčiasi per galvą, kad galėtų atlikti prisiimtą pareigą – juk negalima žmonių nuvilti.
Daugiau darbo būna šiltuoju metų laiku. Grybavimo sezono metu prasideda dingusių žmonių paieškos. Vyras sako, kad smagu, kai pavyksta rasti pasiklydusius žmones. Tiesa, yra buvę ir liūdnesnių variantų. Tarkim, laukuose tarp Užušilių ir Medeikių ieškojo dingusio žmogaus, o kai rado, nelabai kas bebuvo iš velionio likę…
„Būna visokių variantų. Bet gyvenimas iš to ir susideda – ir gero, ir blogo“, – sako V. Matuzevičius.
Jis neslepia, kad to, ką patyrė dirbdamas kartu su policija, taip lengvai negali pamiršti. Savo mintimis dažnai dalijasi su šeimos nariais.
Policija pasikeitusi
Policijos rėmėju būti jam prieš daug metų pasiūlė dabartinis Šiaulių apskrities viršininko pavaduotojas Marius Jablonskas. Tuo metu Vaidas vykdė darbus policijos komisariate ir M. Jablonskas jam pasiūlė stoti į rėmėjus. Vyras sutiko.
Per keliolikos metų „praktiką“ Vaidas sako matantis, kad policija labai pasikeitusi į gerąją pusę. Jis ir pats dalyvauja mokymuose, kuriuose išgirsta naudingų žinių, patarimų – pavyzdžiui, kad vykstančias situacijas reikia vertinti adekvačiai, kad negalima šaukti ant žmogaus, jog „neiššauktum“ agresijos. Jei nemaloniai bendrauji su žmogumi, šis ir aplinkiniai gali susidaryti blogą nuomonę apie policiją ir jos rėmėjus.
Prisiekė Lietuvai
Kodėl Vaidui svarbu padėti policijai? Jis yra tarnavęs Lietuvos kariuomenėje. Baigęs mokyklą 1989-aisiais metus mokėsi Vilniuje, karo mokykloje. Tai buvo pokyčių metai, ši mokykla buvo uždaryta, o Vaidas grįžo į Biržus.
Nors Vaido svajonė tapti kariškiu ar policininku neišsipildė, jį „ta uniforma“ vis vien traukia.
„Aš pajuokauju, kad esu prisiekęs Lietuvai“, – sako jis. Pašnekovas neslepia, kad jam nesvetimas patriotizmo jausmas.
Būtent dėl to su šeima neišvažiavo „į užsienius“.
„Mano nuomone, kad ir kokia valdžia būtų, kažkam vis vien bus blogai. O žmonės, kurie nori normaliai gyventi, per daug nesiskundžia. Kas nori, darbo suras visąlaik“, – svarsto vyras.
Ką išmoks – tą nešios
Kaip į vyro, o dabar jau ir dukros, veiklą reaguoja žmona ir mama? „Siūlo“ fabrike dirbančiai moteriai tokie šeimos narių užsiėmimai nėra svetimi – visiems yra apie ką pasišnekėti.
Daug laiko šeima praleidžia kartu. „Savaitgaliais mus atrasti namuose galima retai. Dažniausiai būname kur nors išvykę.
Net pandeminiais metais esame išmaišę dalį kaimyninės Latvijos, nors nemažai keliaujame ir po Lietuvą“, – pasakojo Vaidas.
Vyras su žmona dažnai sėda ant dviračio ir keliauja dviese. Dukra dažniausiai nori likti namuose prie kompiuterio.
Kai Fausta panoro tapti policijos rėmėja, tėtis ir mama tam neprieštaravo.
„Man tėvai sakydavo: ką išmoksiu, to ant pečių nenešiosiu. Dabar tą patį skiepiju savo dukrai. Jai nieko nedraudžiu. Tik svarbu, kad liktų laiko mokslams“,- sako vyras.
Pastebėjo stadione spardančią kamuolį
Fausta – žmogus, kuriame puikiai dera, rodos, sunkiai tarpusavyje susiejami ir suderinami dalykai. Merginos didžiausios aistros – fotografija ir futbolas. Būtent su tuo ji planuoja ir savo ateitį.
Fausta sako, kad jai didelę įtaką daro tėveliai. Iš tėčio mokosi stiprybės, pasiaukojimo, o iš mamos paveldėjo polinkį į menus.
Matuzevičių šeima gyvena netoli Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos. Čia iki devintos klasės mokėsi ir Fausta.
Mergaitė dažnai atbėgdavo į mokyklos stadioną ir su draugais spardydavo futbolo kamuolį. Ją pastebėjo mokytojas A. Unglinikas ir pakvietė prisijungti prie mokyklos merginų futbolo komandos.
Fausta atėjo, čia jai patiko ir liko. Futbolą ji žaidžia jau 8 metus.
Pakeitusi mokyklą mergina subūrė „Saulės“ gimnazijos salės futbolo merginų komandą.
„Futbolas yra mano gyvenimo varikliukas – skatina eiti, kažką veikti, judėti“,- sako jaunoji sportininkė.
Patinka fotografuoti gamtą
Kita merginos aistra yra fotografija. Šiuo metu merginos kompiuteryje laikoma 11 000 nuotraukų. Labiausiai jai patinka fotografuoti gamtą.
Neseniai nusipirko teleobjektyvą, kuris praverčia fotografuojant paukščius. Sako nustebusi, kad Lietuvoje jų yra tiek daug ir kokie jie nuostabūs.
Fausta sako išbandžiusi ir gatvės fotografiją – jai patinka stebėti gatvėmis einančius žmones.
„Man patinka fotografijoje užfiksuoti akimirką, kuri lieka ilgam“- sako jaunoji fotografė.
Šiais metais jai buvo pasiūlyta gimnazijoje surengti savo fotografijų parodą. Fausta su mama galvojo, kaip ją pavadinti, ir abiem vienu metu į galvą atėjo mintis: „Akimirka“. Fotografija ją užfiksuoja ir išsaugo.
Sutvirtino pasitikėjimą savimi
Fausta labai gerai žino, kas yra patyčios. Jų teko patirti buvusioje mokykloje. Tai stipriai atsiliepė jos savivertei.
Pasitikėjimą savimi grąžino dalyvavimas „Erasmus+“ programoje, Amerikos ambasados surengtoje tarptautinėje „We Care“ stovykloje.
„Įsijungimas į veiklą padėjo suprasti, kad galiu bendrauti. Tiesa, nuosėdos dėl patirtų patyčių liko“, – neslėpė mergina.
Į Biržų „Saulės“ gimnaziją Fausta išėjo baigusi devynias klases. Į ją stoti pasiūlė patys mokytojai, matę jos gabumus. Pašnekovė sakė, kad gimnazijoje ją džiugina draugiška atmosfera.
Padėti visuomenei
Kodėl Fausta nutarė tapti policijos rėmėja? Ji sakė dažnai matydavusi, kaip tėtis eidavo padėti policijai. Grįžęs pasakodavo, tarkim, kaip dalyvavo dingusių žmonių paieškose ir pan. Visi šie pasakojimai guldavo į merginos dūšią.
Apsisprendimui įtakos padarė ir policijos rėmėjų sąskrydis, kuriame jai teko dalyvauti su tėveliu.
Apie tai, kad yra priimta į rėmėjų gretas, mergina sužinojo gruodžio 31 dieną. Ši žinia jai buvo geriausia dovana Naujųjų metų proga.
„Mano tėtis yra pasiaukojantis, stengiasi dėl visuomenės, kad aplinka būtų saugi. Aš taip pat noriu būti naudinga, padėti“,- apie tai, kodėl lygiuojasi į tėtį, kalba mergina.
Ji nekantrauja, kada galės pirmą kartą gavus pagalbos prašymą kartu su tėčiu pasiimti iš namų skiriamuosius ženklus ir eiti vykdyti savo pareigos visuomenei.
