Gyvūnų globėjai stebisi suaugusiųjų žmonių pademonstruota netinkama pamoka vaikams. Dėl jos laukinis gyvūnas niekada nebegalės gyventi laisvėje.
Atvežė į fermą ir paliko
Į vieną Parovėjos kaime esančią fermą atvažiavo mokyklinis autobusiukas, kuriame sėdėjo vaikai. Vairuotojas iš jo iškėlė nediduką stirniuką. Jis pasakė, kad stirniuką rado gamtoje, ir paprašė fermos darbininkų juo pasirūpinti. Kur stirniuką rado, mokinukus vežę žmonės nepasakė.
Fermos darbuotojai kreipėsi į vieną kaime gyvenančią gyvūnų globėją.
Ji paėmė stirniuką ir susisiekė su viešosios įstaigos „Mažas draugas“ vadovais.
„Mažo draugo“ įkūrėja Andželika Jaškuvienė susisiekė su laukinių gyvūnų globos centru. Jai buvo paaiškinta, kad gyvūnas nebegalės grįžti į gamtą, nes jo tėvai tiesiog nebepriims. Be priežiūros jis žus. Tad stirniuką turės auginti ir prižiūrėti žmonės, gyvūnas liks prie jų prisirišęs.
Laukinių gyvūnų gamtos centro atstovai paaiškino, kaip stirniuką prižiūrėti. Jam keturis kartus per dieną reikia duoti pieno su kiaušiniu, įlašinti žuvų taukų. Tuo dabar užsiima gyvūną globojanti moteris.
Stirniukas kelias dienas šaukė savo mamą. Dabar jau pažįsta žmogų, žino, kad jis maitina, ir jį išvydęs iš karto ateina.
Parovėjoje viena stirna jau yra
„Blogai, kai žmonės laukinį gyvūną paima iš gamtos. Jie gal galvoja, kad taip jį gelbsti. Bet iš tikrųjų jį atitraukia nuo mamos, kuri paprastai būna netoliese ir jo nepalieka“, – kalbėjo Andželika Jaškuvienė.
Ji apgailestavo, kad užaugęs stirniukas gyvens arti žmonių. Toks vienas pavyzdys Parovėjoje jau yra. Žmonių užaugintas laukinis stirninas vaikšto po apylinkes. Jis žmonių nebijo. Vienus jo artumas džiugina, tačiau kiti gyventojai pyksta, jog gyvūnas išmindo ir apgraužia daržoves, sodinukus.
Parovėjietė globėja irgi neplanuoja ilgai laikyti stirniuko. Jos kieme yra daug gėlių, tad nenori, kad šis jas apkramtytų. O gyvūnėlis jau pradeda skabyti žolytę. Juk jis – žolėdis.
Gyvūno neliesti ir neimti
Aplinkosaugininkai primena, kad laukinius gyvūnus imti griežtai draudžiama, išskyrus atvejus, kai jie sužeisti.
„Visi gamtoje surandami gyvūnų jaunikliai yra gamtos vaikai, mes galime neabejoti, jog jais yra kam pasirūpinti. Pirmąsias dienas po gimimo stirniukai būna žolėje ir, sakytum, nereaguoja į aplinką. Žmonėms gali atrodyti, kad jie nusilpę, palikti be priežiūros. Tačiau tokia elgsena užtikrina jauniklio saugumą, kol jis sutvirtės ir galės sekti paskui stirną. Svarbu žinoti, kad ir daugelio paukščių jaunikliai lizdus palieka gerokai anksčiau, nei patys gali skristi. To reikia, nes kuo anksčiau jie pasklinda aplink lizdą, slepiasi tarp šakų ir tokiose vietose laukia lesalo, tuo daugiau jų išlieka nesurastų plėšrūnų“, – sako gamtininkas ir rašytojas Selemonas Paltanavičius.
Pasak gamtininko, dažniausiai gyvūnų tėvų negali atstoti žmonės, nes jie jaunikliams nesugebės parūpinti tinkamo maisto, nemokės jo paduoti, pagaliau – nesuteiks įgūdžių, kurių reikės tada, kai gyvūnėlis grįš į gamtą.
Gamtininkų teigimu, laukinių gyvūnų jaunikliai labai retai praranda tėvus. Jeigu tuo metu, kai jauniklius pastebėjote, jie yra vieni, nereiškia, kad jie yra palikti. Dažniausiai mama pasitraukia išgirdusi artėjantį žmogų, o jam nuėjus sugrįžta. Tėvai jauniklius palieka vienus ir išsiruošę į medžioklę.
Kadangi jaunikliai neturi kvapo, plėšrūnai jų neaptinka, ir jie yra saugūs. Esant reikalui, jauniklius paimti ar perkelti galima tik su pirštinėmis, apsukus rankas audeklu arba žolėmis, kad į kailiuką neįsigertų žmogaus kvapas.
Jeigu mažasis miško gyventojas atsidūrė pavojingoje vietoje, prie kelio ar atklydo prie gyvenamųjų teritorijų, į miestą, jį reikia neliečiant plikomis rankomis išnešti į saugią aplinką ir palikti.
