Biržiečiai visuomet didžiavosi savo krepšininkais ir ne ką mažiau – krepšininkėmis. Biržuose savo kelią į olimpą pradėjo dabar jau trenere dirbanti Ela Briedytė-Bajorūnienė, tarp jaunųjų krepšininkių spindi Sintijos Aukštikalnytės žvaigždė. Tačiau šiuo metu labiausiai pastebima iš mūsų krašto kilusi profesionali krepšininkė Martyna Petrėnaitė, į kurios sėkmingą karjerą turbūt norėtų lygiuotis daugelis dar tik sportuoti pradėjusių mergaičių.
Savo karjeros pike arba kažkur netoli jo esanti 27 metų krepšininkė – tikra profesionalė.
Krepšinis yra jos pagrindinė veikla.
Tačiau M. Petrėnaitei krepšinis yra daugiau nei sportas – tai jos gyvenimo būdas ir prasmė. Nuo mažų dienų Martynos pasaulis sukosi aplink krepšinio kamuolį.
Pamišusi dėl krepšinio
Sportuoti Martyna pradėjo nuo pirmųjų klasių. Iki ateidama į krepšinio treniruotes ji buvo išbandžiusi keletą būrelių. Nė vienas mergaitei neatrodė įdomus, bet iki tol, kol neišbandė krepšinio.
„Mano mama buvo žaidusi krepšinį ir lankiusi treniruotes pas Nijolę Kregždienę. Tai nuvedė ir mane. Iš karto labai patiko, užsikabinau ir nuo pirmųjų klasių daugiau jau nebesiblaškiau. Buvau aukšta, bet ne kažkokia išskirtinė ar fiziškai labai stipri. Bet išsyk pradėjau daug treniruotis, dirbti, nes man tai labai patiko“, – pirmuosius žingsnius prisiminė M. Petrėnaitė.
Ko gero, žodis „patiko“ nėra tinkamiausias apibūdinti tuometinės mergaitės polinkį į krepšinį. Ji buvo tiesiog jo pakretėta, užkrėsta oranžiniu virusu.
„Man krepšinis buvo viskas. Galima sakyti, kad didele dalimi taip ir liko iki šiol. Draugės vaikystėje mane laikė pamišusia. Kambarys nukabinėtas plakatais, visi daiktai ir net auskarai – su krepšinio simbolika. Vazonuose vietoje gėlių – krepšinio kamuoliai. Turiu išsisaugojus net pirmuosius sportbačius. Jie net nėra krepšinio. Senų, unikalią istoriją turinčių krepšinio batelių turiu pasilikusi net ne vieną porą“, – pasakojo krepšininkė.
Didžiausias krepšinio fanas
Jau nuo paauglystės pradėjusi profesionalės karjerą M. Petrėnaitė yra žaidusi ne vienoje komandoje ir net keliose Europos šalyse. Paskutinė jos stotelė buvo Ispanija ir legendiniam katalonų klubui „Barcelona“ priklausanti moterų komanda „Barca CBS“. Šią vasarą krepšininkė atstovaus Bukarešto „CS Rapid“ 3×3 klubui (Rumunija).
„Yra daug ir visokių patirčių. Praleistas sezonas ir įspūdžiai žaidžiant su Barselonos klubo vėliava yra kažkas tokio. Visas kompleksas, sąlygos. Sezonas buvo labai geras. Kitą sezoną laukia nauja šalis ir komanda, bet dabar visas dėmesys vasarai ir 3×3 sezonui. Pasirašiau kontraktą su Bukarešto „CS Rapid“ 3×3 klubu, dėl ko be galo džiaugiuosi. Man tai didelis įvertinimas, nes šiuo metu kaip tik daugiausiai dėmesio skiriu šiam formatui“, – kalbėjo Lietuvos moterų 3×3 krepšinio rinktinės narė.
Birželio pradžioje M. Petrėnaitė su komandos draugėmis atrankos turnyre Slovakijoje iškovojo Lietuvai kelialapį į šį rudenį Kopenhagoje vyksiantį 3×3 krepšinio Europos čempionatą.
Kur bežaistų ir kokiai komandai beatstovautų, M. Petrėnaitė turi stiprią nuolatinio palaikymo komandą. O kas paprastai palaiko ir varge, ir džiaugsme? Žinoma, šeima.
„Visuomet gera sugrįžti namo į Biržus, kur esu be galo laukiama. Tačiau pastaruoju metu tenka susitikti ir svetur. Į Barseloną buvo atvykusi mama, sesė ir močiutė. Neapsakomas jausmas matyti palaikančius šeimos narius. Mamytė su močiute jautriausiai išgyvena mano rungtynes, visada tyliai išgyvena. Jos tikriausiai yra ta mažiausiai pastebima, bet stipriausia varomoji jėga. Malonias staigmenas mėgsta pateikti tėtis. Jis ne kartą neperspėjęs yra atvykęs pažiūrėti varžybų ir aplankyti manęs, kai žaidžiau Vengrijoje, Italijoje, Vokietijoje. Akys pertraukos metu nukrypsta į tribūnas, žiūriu – tėtis sėdi ir šypsosi“, – įspūdžiais dalijosi biržietė.
Tačiau pats didžiausias jos gerbėjas ir fanas yra senelis. Biržuose gyvenantis Jonas Drevinskas apie anūkės pasirodymus krepšinio aikštelėje žino net ne daug, o viską.
„Senelis žino absoliučiai viską. Man net nereikia domėtis, kaip man sekėsi rungtynėse, ar kaip sekasi komandai, konkurentams. Man užtenka paskambinti seneliui ir jis viską papasakos. Jis net sąsiuvinį ar knygą specialią turi, kur viską fiksuoja. Aš dar nesu jos mačiusi. Senelis netgi seka moksleivių lygą ir stebi, ar mano pasiektų rekordų niekas nepagerino. Džiugu, kad šiemet pavyko į Biržus sugrįžti per Jonines ir ta proga kartu pasveikinti ir savo didžiausią gerbėją“, – šiltų žodžių seneliui negailėjo M. Petrėnaitė.
Sužadėtinių pasimatymai – užsienyje
Krepšinis žavingą merginą suvedė ir su širdies draugu – taip pat krepšininku Marijumi Užupiu. Apie sportininkų sužadėtuves prieš trejus metus kalbėjo visa Lietuva ir pusė Europos. M. Užupis pasipiršo Belgijoje, 3×3 krepšinio pasaulio čempionato apdovanojimų ceremonijos metu.
Apie šeimą Martyna svajoja, tačiau įvykių neskubina. Anot jos, viskas susiklosto savaime.
„Abu esame sportininkai, daug keliaujame. Ypač Marijus, kuris su 3×3 komanda blaškosi po visus žemynus. Kadangi aš žaidžiu užsienyje, tai ir mūsų susitikimai dažnai įvyksta kur nors Barselonoje ar kitoje šalyje. Tačiau apie šeimą, be abejo, pakalbame. Sportininkų gyvenimas nenuspėjamas, nes kiekvieni metai savotiška loterija, nes nežinia, kur žaisi, kaip tavo kūnas atlaikys. Visada stengiesi išvengti traumų, bet yra faktoriai, nuo kurių neapsisaugosi, todėl sporte viskas savo laiku. Kaip ir šeima. Sudėtinga, bet ir supranti, kad laikas karjeroje suskaičiuotas. Kai esi profesionalus atletas, fanatikas, visada sieki maksimumo, kažką nuolatos aukoji. O paaukoti tenka labai daug“, – kalbėjo M. Petrėnaitė.
Namus Kaune turinti krepšininkų pora planuoja gyventi Lietuvoje. Čia buvo pradėję sėkmingą verslą, tačiau jį kol kas laikinai tenka pristabdyti.
„Amžinai krepšinio nežaisiu, tenka pagalvoti ir apie tai, kas būtų, jei jo neliktų. Nuo mažų dienų žinau, kaip uždirbami pinigai. To dar mane mažą išmokė tėtis. Pamenu, kaip būdama paauglė užsinorėjau naujų madingų krepšinio kedų. Tėtis galėjo juos nupirkti, tačiau sąmoningai to nedarė ir patarė, kaip galėčiau jiems užsidribti. Tai buvo pirmosios įgytos smulkaus verslo ir prekybos pamokos, kurios vėliau pravertė atidarant dvi drabužių parduotuves Kaune. Jos veikė sėkmingai, kol buvau šalia ir galėjau verslu rūpintis pati. Visgi veiklą teko šiek tiek pristabdyti, nes išvykau žaisti į užsienį“, – pasakojo krepšininkė.
Linksta į trijulių krepšinį
Profesionaliai krepšinį M. Petrėnaitė žaidžia daugiau nei dešimt metų, tą ketina daryti ir toliau. Tačiau pamažu širdyje vis daugiau vietos užima ne tradicinis žaidimas, ji vis labiau linksta prie trijulių krepšinio.
„Gal kiek vėliau aš jau save daugiau matau kaip 3×3 krepšinio žaidėją, o ir laimėjimai su rinktine yra neeiliniai. Jei moterų trijulių krepšinis vyktų kaip vyrų – visą sezoną, visai norėčiau tęsti karjerą kaip šio formato žaidėja, nes toks krepšinis man tinka. Esu universali, darbininkė. Bet 3×3 sezonas trumpas, tad tradicinis krepšinis kol kas lieka neatsiejama dalis. Džiaugiuosi šią vasarą gavusi pirmąjį profesionalų 3×3 kontraktą su klubu. Tai rimtas įvertinimas ir žingsnis, nes profesionalų komandų nėra daug, konkurencija tarp žaidėjų didelė. Bendrai šis krepšinio formatas sparčiai populiarėja, į jo populiarinimą ir komandas daug investuojama“, – kalbėjo krepšininkė.
3×3 krepšinis jau paliko didelį pėdsaką ir Lietuvos sporto istorijoje. Vyrų rinktinė tapo pasaulio vicečempionais, Paryžiaus olimpinių žaidynių prizininkais.
Su moterų rinktine pati M. Petrėnaitė yra iškovojusi Europos čempionato bronzą, pasaulio čempionate liko per vieną žingsnį nuo medalių, Europos žaidynėse tapo čempionėmis. Šiemet tiek vyrų, tiek moterų rinktinės kausis Europos čempionate.
„Džiugu, kad su merginomis pavyko iškovoti Lietuvai kelialapį į Europos čempionatą. Ar ten būsiu ir čempionate žaisiu už rinktinę, priklausys tiek nuo mano formos, tiek nuo trenerių. Aš stengsiuosi būti pasiruošusi maksimaliai, o kaip bus – pamatysime rudenį“, – apie artimiausią ir iš tiesų tiek jai, tiek Lietuvai svarbų turnyrą kalbėjo krepšininkė.
Klubai, rinktinės ir vėl klubai. Sportininkė vasarų nemato, bet toliau siekia savo svajonių.
„Milžiniškas darbas siekti karjeros abiejuose sportuose, nes po ilgo 5×5 sezono jau grįžti į namus tik kaip į viešbutį – laikiną stotelę kelioms dienoms. Tokio dalyko kaip vasara ir atostogos nėra, nes laukia 3×3 sezonas. Dažnai jau ir draugai nebežino, kurioje pasaulio vietoje esu. Tačiau džiaugiuosi, kad nors ir sunkiai dirbu, daug ką aukoju, bet turiu šeimos ir mylimojo palaikymą ir galiu siekti savo svajonių“, – sakė krepšinio pasaulyje žinoma krepšininkė.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
