Kaip remontuoti pastatą, kuris įtrauktas į paveldo registrą? Kaip pagreitinti procesus norint jame atlikti renovaciją? Šiuos ir kitus klausimus kėlė biržiečiai susitikime su paminklosaugos specialistėmis.
Praėjusią savaitę Biržų pilies arsenalo salėje vyko Kultūros paveldo departamento (KPD) Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus konsultavimo renginys „Biržų miesto istorinė dalis – problemos ir jų sprendimas“. Biržuose lankėsi Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus vedėja Rasuolė Kerbedienė, vyriausiosios specialistės Birutė Beresnevičienė, Benigna Skalauskienė ir Simona Zelbienė. Į susitikimą susirinko kultūros paveldo objektus valdantys asmenys ar jų atstovai, savivaldybės specialistai, seniūnai, krašto paveldui neabejingi biržiečiai.
Anot vedėjos R. Kerbedienės, Seime yra parengtas naujas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo variantas. Jame nurodyta, kad visus vietinio lygmens kultūros paveldo objektus visais aspektais kuruos savivaldybės. Kada įstatymas bus priimtas, kol kas neaišku. Ji sakė, kad šio susitikimo tikslas yra susipažinti su problemomis, lūkesčiais, priekaištais KPD ir pakalbėti, kaip rasti bendrus sąlyčio taškus.
Kilpa ant kaklo
Anot R. Kerbedienės, šio susitikimo tikslas yra pakalbėti apie Biržų miesto istorinę dalį. „Todėl norėtume išgirsti istorinėje dalyje gyvenančių ir paveldo objektus turinčių žmonių nuomonę ir problemas, kurios jiems kyla. Kaip rodo patirtis, daugiausia bėdų kelia pastatai, galimai turintys vertingųjų savybių. Kai žmogus nori tvarkyti namą, jis sužino, kad namas galimai turi vertingųjų savybių, visi procesai sustoja, jis turi laukti, kol tai bus apsvarstyta, įvertinta ir priimtas sprendimas. Kartais tai užtrunka ir pusmetį, ir metus“, – sakė vedėja, pridūrusi, kad su šia bėda susidūrė ir Biržų Šv. Jono Krikštytojo katalikų parapijos klebonas Jonas Morkvėnas.
Anot J. Morkvėno, didžiausias skausmas yra į paveldo registrą įtrauktas griūvantis pastatas, kuriame veikė „Caritas“. „Mes paprašėme leisti pastatą nugriauti, o jūs įrašėte į paveldą.
Toks jis ir stovės, dabar viskas sustojo. Niekas neapsiima net jo remonto projekto daryti“, – sakė klebonas. Deja, nieko džiuginančio paminklosaugininkai pasakyti negalėjo. Anot B. Beresnevičienės, reikia ruošti darbų projektą, keisti nieko negalima, vertingosios savybės turi būti išsaugotos, projektuoti turi atestuotas architektas. „Žodžiu, kelias toks pat, kokiu dabar tvarkomas Biržų paštas“, – sakė specialistė.
Kelias aiškus, tačiau realių finansavimo šaltinių niekas negalėjo nurodyti. „Tikra kilpa ant kaklo“, – vienareikšmiškai įvertino padėtį klebonas J. Morkvėnas.
Autentikos ir nūdienos konfliktas
Biržų krašto „Sėla“ muziejaus direktorė Edita Lansbergienė domėjosi Papilio dvaro pastatų likimu, diskutuota žemės aplink paveldo objektus priklausomybe, nes be suformuotų sklypų niekas nenori tokių objektų įsigyti.
E. Lansbergienė klausė ir dėl labai konkretaus dalyko. Vykstant viešųjų erdvių tvarkymo projektui, archeologai prieš pilies tiltą atidengė gabaliuką autentiško akmeninio grindinio. „Mes tuo džiaugiamės, bet tas gabaliukas, tie keletas metrų yra didžiulis kliuvinys važiuojant dviračiu, neįgaliųjų vežimėliu ar stumiant vaikišką vežimėlį“, – sakė direktorė. Ji teiravosi, ar ant dalies grindinio nebūtų galima padaryti metalinio ar medinio panduso, nesileidžiant į sudėtingus projektavimus. „Mes nenorime paslėpti grindinio, tiesiog norime pagerinti prieinamumą visokio amžiaus ir sveikatos žmonėms“, – kalbėjo E. Lansbergienė.
Anot savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos Loretos Munikienės, dėl šito sprendimo muziejus turėtų parašyti prašymą Savivaldybei.
Muziejaus vadovė kalbėjo apie pilies vartų komplekse esantį arkinį koridorių, išlikusį gal dar iš pirmosios pilies, apie galimybę jį konservuoti ir atverti lankytojams.
Lėtai gaivinti ar atimti?
Svečiai domėjosi, kaip vyksta darbai Astravo dvaro rūmuose. AB „Siūlas“ atstovas sakė, jog viskas būtų gerai, išskyrus finansavimą. Yra projektai, yra leidimai – šitiems dalykams finansavimas buvo gautas iš KPD. Bet reikia pinigų stogams, lietvamzdžiams bei fasadams, jau nekalbant apie vidaus darbus. „Pinigai baisūs. Reikia ne šimtų tūkstančių, o milijonų. Vien lipdinių restauravimas kainuos apie 200 tūkstančių. Kol kas dėl finansavimo stokos darbai sustojo, nes mes iš savų lėšų ne ką galime. Apsitvarkėme laiptus, teritoriją, sutvarkėme bokštelį“, – sakė įmonės atstovas.
Buvęs Seimo narys Valdemaras Valkiūnas sakė turintis vieną klausimą ir keletą komentarų.
V. Valkiūno teigimu, Astravo dvaro fasado tvarkymas pradėtas tik jo dėka. „Kai aš buvau meras, perspėjau dvaro savininkus, kad, jei netvarkysite, tai reikės dvarą atimti, nes jis yra išnuomotas. Mano nuomonė kategoriškai lieka ta pati – neturite pinigų, negalite tvarkytis, tai atiduokite kitiems. Atiduokite ir nevarkite, kam jums ta bėda. Norite būti bajorais – nusipirkite kitą dvarą, bet ne čia. Šis objektas turi priklausyti valstybei, tada bus visiems gerai“, – samprotavo buvęs seimūnas.
Į diskusiją su V. Valkiūnu įsitraukė vedėja R. Kerbedienė, tačiau pakeisti buvusio politiko nuomonės nepavyko.
V. Valkiūnas domėjosi, per kiek laiko ir kaip galima užprotestuoti arba kreiptis į teismą dėl statinio įtraukimo į paveldo sąrašus, jei savininkas mano, kad toks įtraukimas yra nepagrįstas.
Komentuodamas naujai ruošiamą Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, V. Valkiūnas sakė esantis prieš vietinio paveldo tvarkymo reikalų perdavimą savivaldybėms.
Jo nuomone, tai tik sukels tarpusavio pykčius tarp Tarybos narių. Kalbėdamas apie žemę prie paveldo objektų, jis sakė manantis, jog turi būti suformuoti sklypai ir objektai kartu su žeme parduodami aukcionuose.
Paveldas yra visų mūsų reikalas
Daug pagiriamųjų žodžių Biržų miestui ir jo paveldui išsakė Raubonių vandens malūno – vilnų karšyklos verpyklos savininkas, paveldo entuziastas Vaidotas Grikys. Tačiau valstybės skiriamas lėšas paveldo tvarkybai ir pačią lėšų skyrimo programą jis pavadino graudžia tiek skiriamų pinigų suma, tiek skyrimo mechanizmu. Kita vertus, V. Grikio nuomone, tai yra mūsų pačių paveldas, todėl svarbus yra mūsų pačių ir savivaldybės požiūris.
„Labai svarbu Savivaldybei nenusigręžti nuo savo vietovės, neprašyti ranką ištiesus iš Vyriausybės, o daryti, ką patys galime. Visos galimybės mūsų rankose“, – kalbėjo energingas vyras.
V. Grikys kalbėjo ir apie sklypų apie paveldo objektus formavimą, teigiamus ir neigiamus aspektus, remdamasis konkrečiais skirtingiems savininkams priklausančiais objektais – Biržų geležinkelio stoties vandentiekio bokštų bei geležinkelio bėgiais. Nemažai dėmesio V. Grikys skyrė siaurajam geležinkeliui, apgailestaudamas dėl prarasto ir vis dar prarandamo unikalaus technikos paveldo komplekso. Kartu vyras kalbėjo apie būtinybę kurti platesnę, kiek kitokiais kriterijais paremtą paveldo išsaugojimo ir įveiklinimo strategiją.
Kas yra dominantė
Pačeriaukštės seniūnas Aurimas Frankas, prisistatęs Biržų senamiesčio gyventoju, sarkastiškai atsiliepė apie V. Valkiūno samprotavimus, šiek tiek užkabindamas ir Savivaldybės paveldosaugininką Dalių Mikelionį. Tačiau A. Franko klausimas buvo skirtas svečiams – kas, jų nuomone, yra pagrindinė dominantė Biržų miesto pavelde.
„Pagrindine dominante visada buvo ir yra Biržų pilis bei Astravo rūmai. Ir siaurasis geležinkelis gali ja būti, tik šiandien jis yra kiek primirštas. Kiekvienas laikmetis įneša savo ženklus ir mes to neišvengsime. Yra tarpukario modernizmas, yra sovietinis modernizmas – viską reikia vertinti. Po mūsų liks irgi kažkokie ženklai, kuriuos ateityje vertins. To nereikia bijoti, kiekvienas tarpsnis kažką palieka. O pilis, Radvilos, Tiškevičiai, reformatų palikimas – tai jūsų akcentai per amžių amžius“, – sakė R. Kerbedienė.
Tiek ji, tiek V. Grikys pabrėžė, kad paveldo atstatyme ir išsaugojime nepaprastai svarbios entuziastų pastangos, pasakojo apie tokių žmonių pasiekimus atstatant ir prikeliant naujam gyvenimui įspūdingus paveldo objektus
Vieno paveldosaugininkų vizito į Biržus nepakako. Kaip skelbiama Savivaldybės tinklalapyje, antradienį KPD Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus vedėja R. Kerbedienė ir vyriausioji specialistė Birutė Beresnevičienė vėl lankėsi Biržuose. Šį kartą specialistės apžiūrėjo Biržų piliavietėje esančius objektus ir aptarė jų pritaikymo viešam lankymui galimybes.
Taip pat buvo apžiūrėta grindinio atkarpa tarp ravelino ir tilto bei svarstyta, kaip palengvinti judėjimą šia atkarpa neįgaliesiems ir tėvams su mažais vaikais. Paveldosaugininkės lankėsi ir Biržų turgavietėje, kur vyksta archeologiniai kasinėjimai, bei apžiūrėjo keletą vietų, į kurias siūloma perkelti Stanislovo Dagilio biustą.
