Biržų kaimo gyventojai mažoje Širvėnos ežero pakraščio atkarpoje suskaičiavo daugiau nei dešimt vandenyje trūnijančių valčių.
Senos valtys – dėmesio nevertas ežero taršos šaltinis?
„Džiaugiamės, kad statomi nauji pažintiniai takai ir per griovius tiesiami tiltai, o širdys verkia matant teršiamą mūsų gražuolę Širvėną“, – sako biržiečiai, pakvietę paėjėti Širvėnos ežero pakraščiu nuo Rinkuškių į sodus vedančiu taku.
Pasivaikščiojimo tikslas – pamatyti Širvėnos ežero taršą. Nuo tako krūmynai, tik žvejams žinomais takeliais priėjus Širvėnos pakrantę ji pasitinka liūdnais vaizdais. Prie pat vandens dūla medinių valčių gabalai, kyšo metalinių valčių rūdys. Aplinkosaugininkų ir regioninio parko priežiūros akiratyje esančiame ežere – pūvančios dažytos ir smaluotos valtys. Ne viena prikrauta neyrančio „turto“ – plastmasinių indų ir kitokio inventoriaus iš taršių medžiagų.
„Regioninis parkas vykdo įvairius brangius projektus, tai gal galėtų kokį projektą parengti natūralios gamtos išsaugojimui? Ar dabar ežeras jiems neberūpi, kai reikia europinės paramos lėšas kitur įsisavinti?“ – dėstė mintis Rinkuškių kaimo paežere lydintis vyriškis.
Eina tik skundų nurodyta kryptimi
„Taip, valtys yra labai didelis taršos šaltinis. Tačiau jų negalima taip paprastai ištempti ir išvežti į kokį sąvartyną. Yra jų dažytos, smaluotos dalys, todėl valtis reikia vežti utilizuoti į Panevėžį. O tai juk kainuoja“, – sako Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biržų regioninio parko grupės patarėjas Kęstutis Baronas.
Kita, anot K. Barono, bėda – valčių šeimininkai. „Turi sužinoti, kam ta valtis priklauso, perspėti tą žmogų, kad, jeigu jis nereaguos, valtis bus sunaikintia. Tik atrodo, jog valtys bešeimininkės. O tu tik pajudink, tai iš karto išgirsi kaltinimą, kad išvežei svetimą turtą“, – kovos su tarša sunkumus vardijo patarėjas.
Anot K. Barono, galėtų ir Savivaldybė kokią akciją organizuoti, kaip kadaise to ėmėsi ekologė Jurgita Bruniuvienė. Regioninio parko grupės patarėjas turi ir patarimą politikams.
„Taigi partijos labai noriai ir aktyviai prieš rinkimus dirba. Tai gal jos galėtų imtis realaus darbo ir parodyti rezultatą“, – svarstė K. Baronas.
Į pastebėjimą, kad ir saugomų teritorijų direkcijos tarnautojai galėtų aktyviau su tikrais ežero teršėjais kovoti – panašiai taip atkakliai, kaip ir su verslininkais Kirkiluose, K. Baronas reagavo su įdomiu paaiškinimu.
„Matote, Kirkiluose yra „Natura 1000“ zona, o Širvėnos ežeras – ne. Mes einame ten, kur yra skundas. O ir mūsų Biržuose palikę tik trys – aš, administratorė ir meistras“, – menkas Regioninio parko pajėgas apibūdino Biržų grupės patarėjas K. Baronas.
Taigi, kad valčių puvėsiai iš ežero vandens ir pakrantės būtų iškuopti, pasirodo, reikia skundo? Kad jo pėdsakais eitų Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos komanda, galimai sustiprinta Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojais ir partijų aktyvistais?
