Dėl pastaruosius kelis mėnesius šalį skandinančių kritulių nesiskundžia Širvėnos seniūnijos Kirkilų kaimo gyventoja Onutė Gružauskienė. Mat po dvejų metų pertraukos jai nebereikia vandens vežtis iš draugų ir parduotuvės. Jo atsirado kieme esančiame šulinyje.
Vanduo šulinyje dingo po to, kai moters sodyboje atsivėrė karsto įgriuva.
Ši šimto meto senumo karsto įgriuva, pavadinta Barboros vardu, pirmą kartą suaktyvėjo 2007 metais. O vėliau dar kartą įkrito 2013-aisiais ir prarijo kieme esančią pirtelę.
Kadangi moters kieme esančia įgriuva itin domisi į Kirkilų apžvalgos bokštą važiuojantys žmonės ir būtinai sustoja ją nufotografuoti, moteris buvo įkūrusi sodybą „Prie įgriuvėlės“.
Dabar šios sodybos nebėra. Ona rengia edukacijas – moko megzti ant grėblio, rišti vantas, iš kavos tirščių ir vaško gaminti lipdinius, fermentuoti gaurometį.
Besidominčių sodybos kieme esančia smegduobe tikrai nemažėja.
Įdomu tai, kad karsto įgriuvoje vandens lygis siekia 11 metrų. O vos už trijų metrų esančiame šulinyje vandens tėra vos metras.
Tiesa, šeimininkė džiaugiasi šituo vandeniu, nes kelerius metus išvis nebuvo nė lašo.
Pačiame šulinyje dar yra 12 metrų gylio geologų gręžtas gręžinys, bet ir jame vanduo dingęs.
Moteris kalbėjo su geologais, kurie sakė, kad kieme esantis šulinys susijungia su kitais vandens klodais, ne kieme esančia įgriuva. Būtų galima tirti ir įleisti į šulinį specialių miltelių siekiant pasižiūrėti, kur vanduo iškeliauja. Bet tam reikia papildomų lėšų.
Onos Gružauskienės kieme esanti įgriuva yra ne tik ypatinga, bet ir pagerbta geologų specialiu stendu. Jame pasakojama šimtametės įgriuvos atsiradimo istorija, nupieštas po žemėmis esantis jos pjūvis, pasakojama apie karsto įgriuvų atsiradimo ypatumus. Šį stendą dažnai mėgsta panagrinėti sodyboje apsilankantys turistai.
