Biržuose gimė ir užaugo bene garsiausias Lietuvos krepšinio arbitras Romualdas Brazauskas. Apie jo karjerą ir istoriją, apie olimpiadoje sušvilptus žingsnius krepšinio legendai Michaelui Jordanui esame skaitę ir girdėję ne kartą. R. Brazauskas nebeteisėjauja daugiau nei dešimtmetį, tačiau jo pramintu taku į krepšinio teisėjų olimpą sėkmingai kopia biržietis Ignas Jablonskas. Šio mėnesio pradžioje įvyko jo, kaip aukščiausios Lietuvos krepšinio lygos (LKL) teisėjo, debiutas.
Teisėjauti pradėjo mokykloje
Pirmieji I. Jablonsko prisilietimai prie teisėjo švilpuko, kaip ir daugumos teisėjų, įvyko dar būnant moksleiviu, kai jis buvo paprašytas pateisėjauti moksleivių krepšinio lygoje.
„Pirmas žmogus, užvedęs ant teisėjavimo kelio, buvo mano krepšinio treneris Algirdas Kriaučiūnas. Seniau į moksleivių krepšinio varžybas reikėdavo vežtis savo teisėją. Kažkas susirgo, negalėjo vykti, tad treneris pasiūlė man važiuoti ir pamėginti. Tada gal buvau 16 metų. Taip viskas ir užsisuko – pradėjau teisėjauti moksleivių lygoje, taip pat rajono pirmenybėse“, – pasakoja 28 metų biržietis teisėjas I. Jablonskas.
Baigus mokyklą teisėjavimas anaiptol nesibaigė – išvažiavęs studijuoti į Vilnių, perėjo į kitą lygį. Biržietis pradėjo lankyti teisėjavimo kursus (teisėjų mokyklėlė) ir ėmė teisėjauti ne tik moksleivių, bet ir įvairiose sostinės krepšinio lygose. Per devynerius metus tikslingo ir atkaklaus darbo Ignas galiausiai buvo paskirtas LKL teisėju, kurių Lietuvoje yra 21.
„Teisėjauti sostinėje pradėjau 2016 metais. Tada sekė regionai (aut. past. – RKL lyga), kur teisėjavau dvejus metus – nuo 2018 iki 2020-ųjų. Po to – žingsnelis dar aukščiau, į NKL, kur teisėjavau ir tebeteisėjauju iki šiol. Viskas šiek tiek užtruko – nebūna taip, kad per metus ar dvejus padarysi karjerą. Gal galima pakilti ir anksčiau, bet tikrai užtrukti galima ir ilgiau. Čia daugiau kalbu apie paskutinį žingsnį iš nacionalinės lygos į LKL“, – kalbėjo I. Jablonskas.
Vertina požiūrį į darbą
Norint tapti krepšinio teisėju ir kilti į vis aukštesnį lygį neužtenka tik gerai išmanyti krepšinio taisykles.
Reikia savo elgesiu įrodyti, kad tu to tikrai nori, kad esi atsakingas ir pareigingas žmogus.
„Kaip krepšinio teisėjas priklausai tam tikrai bendruomenei. Negali užsidaryti, su niekuo nebendrauti ir tik teisėjauti. Aukštesnio lygio licencijos neskiria nepatikrintam žmogui, o geriausiai tą padaro laikas.
Teisėjaudamas turi įrodyti, kad tavimi galima pasitikėti, kad esi pareigingas.
Tai pat vertina ir bendrą tavo požiūrį į darbą. Stebi, ar tu į teisėjavimą žiūri profesionaliai, ar į rungtynes atvyksti su treningais bei džinsais, ar su kostiumu. Ar daiktus bei aprangą nešiesi maišiuke, ar lagamine, kas yra jau nerašyta taisyklė. Viskas prasideda nuo detalių“, – pasakojo krepšinio teisėjas.
Pasak jo, ne ką mažiau svarbus vertinimo kriterijus yra noras mokytis, tobulėti.
„Atsižvelgiama į tai, kokias pastangas tu įdedi norėdamas tobulėti. Žiūrima, ar važiuoji į teisėjų stovyklas, lankai seminarus. Taip pat vertina, ar analizuoji savo darbą, peržiūri savo rungtynes, kaip joms ruošiesi. Nėra taip, kad atvažiuoji, užsikabini, švilpuką ant kaklo, pašvilpauji ir viskas. Kaip minėjau, darbas prasideda dar prieš rungtynes. Analizuoji, kas žaidžia, kaip žaidžia, ko galima tikėtis. Kuo esi aukštesniame lygyje, tuo daugiau laiko reikia skirti. Tai darbas. LKL rungtynės teisėjams nesibaigia su švilpuku, su jomis lieki dar apie porą dienų. Juk reikia pateikti savianalizės ataskaitą, taip pat atsakymus į pateiktus papildomus rungtynių inspektorių klausimus“, – pasakojo LKL teisėjas I. Jablonskas.
Tinkamas fizinis pasiruošimas taip pat yra būtinas. Į tai žiūrima irgi rimtai.
„Teisėjas turi atrodyti tinkamai, būti pasiruošęs fiziškai. Atletų greičiai dideli, o teisėjas visuomet turi būti priekyje. Net ir traumų teisėjams visokių pasitaiko. Man pačiam per rungtynes plyšo kelio meniskas, prireikė operacijos. Sezono metu LKL stebi teisėjų svorį. Jei jis pastebimai kyla, vadinasi, teisėjas nesilaiko režimo, neprižiūri fizinės formos ir tai gali turėti įtakos jo darbui“, – niuansus pasakojo nuo pirmos klasės sportavęs ir krepšinį Biržuose žaidęs Ignas.
Tinkamai sudėlioti prioritetai
I. Jablonskas turi kelių ir geležinkelių inžinieriaus magistro laipsnį, vienoje sostinės įmonėje eina darbų vadovo pareigas. Dirbti biržietis pradėjo anksti – būdamas vos antrakursis.
„Džiaugiuosi tuo, kad po metų ar pusantrų gyvenimo Vilniuje aš tėvams jau galėjau pasakyti, kad man kasdienės finansinės pagalbos nereikia, viskas yra gerai. Pirmą kursą baigiau gerais balais, tad man ketvirčiu etato pasiūlė pasidarbuoti Kelių tyrimų institute. Taip pat teisėjavau, už tai irgi gaudavau atlygį. Teisėjavau ne dėl pinigų, bet jie nėra blogai ir visąlaik padeda“, – kalbėjo I. Jablonskas.
Vienu metu mokytis, dirbti ir dar teisėjauti neatrodo lengvai suderinami dalykai. Tačiau viską įmanoma suderinti, tinkamai pasirinkus svarbiausius dalykus.
„Dar mokyklos laikais tėvai ne kartą sakė, kad jei prioritetai sudėlioti teisingai, tai sportas ir teisėjavimas gali būti šalia. Savaime suprantama, pirmenybė tada buvo mokslams. O kadangi jie sekėsi, tai nei teisėjavimo, nei darbo atsisakyti nereikėjo.
Žinoma, puiku, kad turėjau gerus grupiokus, kurie padėdavo, kai nespėdavau. Su jais iki šiol bendraujame, susitinkame. Kaip minėjau, daug kas priklauso nuo pasirinkimų. Ar tu penktadienį eini tūsintis į miestą su bičiuliais, ar pirma pasidarai viską, ką reikia, ir pasijungi prie jų vėliau“, – juokėsi pašnekovas.
Tiesa, dėl didelio užimtumo šiek tiek kenčia šeimos reikalai, bet prie vyro tokio gyvenimo ritmo antroji pusė, taip pat iš Biržų kilusi Gerda, yra pripratusi.
„Žinoma, kad kelionės ir rungtynės sezono metu savaitgaliais neleidžia dažnai būti namuose. Tačiau prie tokio ritmo visi yra pripratę. Niekada iš esmės nebuvo kitaip. O dabar kai kuriuos atsiradusius papildomus darbus pasidarau vakare, kai mažylis jau miega, o iki tol skiriu laiko jam. Taip pat stengiuosi išnaudoti laisvus savaitgalius, vasaros atostogas. Tada dažniau parvažiuojame į Biržus. Krepšinio sezono metu, kai aš negaliu, Gerda viena grįžta į gimtinę, kur pirmojo anūkėlio be galo laukia visi seneliai“, – kalbėjo kiek vyresnį nei metų sūnų auginantis vyras.
Kitas žingsnis – FIBA
Tik ką šviežiai iškepto LKL teisėjo tikslas dabar yra išlaikyti lygį, kuris yra pasiektas, ir pamažu judėti kito tikslo – Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) teisėjo licencijos.
„Džiaugiuosi įvertinimu, tačiau iš esmės stebuklas neįvyko. Reikia toliau dirbti ir labai stengtis. Juk teisėjo darbas ir karjera yra labai trapūs dalykai. Užtenka poros šiurkštesnių klaidų, nesėkmingų varžybų ir jau, krepšinio terminais, būsi pasodintas ant suoliuko. Pirmiausia reikia stabiliai išlaikyti tai, ką turiu ir kaip teisėjauju. O tada galima ir apie ambicijas tapti FIBA teisėju pagalvoti. Tikslas turi būti, turi kažkur eiti, nes kitaip nebus tobulėjimo. Ką nuo savęs galiu daryti, tai maksimaliai toliau dirbti. O kaip seksis – pamatysime“, – kalbėjo ambicingas teisėjas.
Ėjimas į priekį ir teisėjavimas vis aukštesniame lygyje I. Jablonsko nebaugina.
„Skirtumas tarp NKL ir LKL yra. Visai kitas kontakto lygis, didesni greičiai, didesnis spaudimas, nes ir pergalės kaina kita. Tačiau nuo to itin sunkiau teisėjauti nepasidaro, juk kuo aukštesnis lygis, tuo aiškesnės situacijos, nes aikštėje – visi profesionalai. Taip, po to einant dar aukščiau, lygio skirtumas yra, bet jis jau nėra gąsdinantis“, – įžvalgas pateikė LKL teisėjas.
Apie Eurolygą ir galimybę joje teisėjauti pašnekovas daug nekalbėjo. Pirmiausia turėtum tapti FIBA teisėju ir tada, galbūt, būsi pakviestas į Eurolygą. Ši lyga yra uždara ir pati renkasi, kuriems teisėjams pasiūlyti kontraktus.
Leisti suklysti naujokams
Norint tapti krepšinio teisėju be abejonės reikia domėtis pačiu sportu. Tačiau, anot pašnekovo, pravartu būtų teisėjo darbą išmėginti dar beismokant mokykloje. Pradedančiuosius teisėjus treneriai ir žaidėjai turėtų padrąsinti, o ne peikti.
„Tiek treneriai, tiek žaidėjai turi suprasti, kad visi darome klaidų, ypač turėdami mažai patirties. Turime leisti jaunam teisėjui suklysti, o ne ant jo rėkti. Taip greitai atgrasysime norą ir tokiame mieste, kaip, pavyzdžiui, Biržai, savų teisėjų neturėsime“, – kalbėjo jau gana solidžią patirtį turintis teisėjas I. Jablonskas.
Anot jo, per varžybas tenka išgirsti visokių komentarų, prasivardžiavimų. Bet į daugumą jų tiesiog nekreipiama dėmesio.
„Oi, apie save tiek visko esu girdėjęs. Jei arena didesnė, tai to komentatorių miaukimo nesigirdi. O jei ir kažką girdi, tai paprasčiausiai reikia nekreipti dėmesio. Pamenu, buvo atvejis, regis, Šilutėje. Dar tik pradėjome žaisti, dar nė vieno švilpuko nebuvo, o jau rėkia, kad mane užmuš. Bet realios grėsmės neteko patirti. Tiesa, į kambariuką mums buvo įmetę petardą. Tikrai nemalonus incidentas. Dar tik pradėjus teisėjauti buvo ir kuriozinis įvykis – rungtynes nutraukėme likus žaisti 3 sekundėms. Viena komanda atsisakė baigti rungtynes, nes neva teisėjai blogi. Išsiaiškinus visas aplinkybes lyga nusprendė iš viso tą komandą diskvalifikuoti“, – atsiminimais iš varžybų dalinosi teisėjas.
Pasak I. Jablonsko, neadekvačiai besielgiančius žiūrovus ar pernelyg daug moksleivių lygoje žaidimą komentuojančius tėvelius dabar galima tam tikra prasme tramdyti – varžybos netęsiamos, kol žiūrovas nepalieka aikštės. Šios priemonės veikia, nes kitose varžybose tie tėveliai pirmieji pasisveikina.
Geras teisėjas turi ne tik gerai matyti įvykius aikštėje, bet ir jausti žaidimo rimtą, emocinį foną. Turi suprasti ir tai, su kuriais žaidėjais ir treneriais galima padiskutuoti, o su kuriais geriau nesileisti į kalbas.
„Reikia skaityti situaciją, jausti trenerius, žaidėjus. Yra tokių trenerių, kuriems gali pasakyti, kad atsiprašau, gal suklydau, nepamačiau. Visi darome klaidų. Bet kai kuriems žmonėms tokia komunikacija netinka – klaidos pripažinimas juos tiesiog užveda ir situacija gali tapti sunkiai kontroliuojama“, – darbo aikštelėje niuansus atskleidė I. Jablonskas.
Anot I. Jablonsko, jeigu noro ir ryžto būti krepšinio teisėju yra, tai juo tapti yra tikrai geros sąlygos. Tam yra daug pagalbos ir priemonių.
„Lietuvos teisėjai Europos mastu yra vertinami kaip aukšto lygio. Viena iš to priežasčių – įvairios mentorystės programos. Pradėkime nuo teisėjų mokyklėlės, kurioje suteikiama ne tik teorinių žinių, bet ir daug praktinio mokymo. Po to tu gali turėti mentorių, padedantį augti. Neseniai pati LKL lyga pradėjo mentorystės programą jauniems teisėjams. Mano mentoriumi buvo ne kas kitas, o Romualdas Brazauskas. Kiekvieną savaitę vyko susitikimai, analizės, diskusijos. Garsusis arbitras tikrai daug prisidėjo prie mano tobulėjimo, esu jam dėkingas. Viskas sukasi ratu, dabar aš atiduodu savo duoklę ir padedu pradedantiesiems bei jauniesiems teisėjams“, – sakė biržietis.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
