Kolegijos posėdyje keltas ir klausimas dėl mokyklų naudojamų metodų viliojant vaikus rinktis vieną ar kitą ugdymo įstaigą.
Susirinko prieš išvyką į Ukrainos miestų ir regionų viršūnių susitikimą
Šią savaitę vyksiančiame Savivaldybės tarybos posėdyje meras teiks 2025 metų veiklos ataskaitą. Apie pagrindinius jos momentus politikai merą galėjo paklausti praėjusį penktadienį – Savivaldybės vadovo kelionės į Ukrainą išvakarėse.
Kelionės tikslas – dalyvauti miesto partnerio Bojarkos (Ukraina) 4-ajame miestų ir regionų viršūnių susitikime. Jis vyks Kyjive. Bojarkos mero kvietimu į kariaujančią šalį meras Kęstutis Knizikevičius išvyko su delegacija – vicemere Astra Korsakiene bei Tarybos nariais – Audriu Šimu, Vytautu Juška.
Į kariaujančią šalį mero vadovaujama delegacija iškeliavo praėjusį šeštadienį ir grįš tiesiai į Tarybos posėdį.
Penktadienį prieš pat išvyką meras sukvietė mokyklų ir kitų savivaldybės įstaigų vadovų pasitarimą dėl slėptuvių ir priedangų. Tą pačią dieną buvo sukviestas ir Savivaldybės kolegijos posėdis. Rajono vadovas atsakė į kelis politikų užduotus aktualius klausimus. Vienas iš jų – mokyklų situacija ir centralizuotas moksleivių tėvų prašymų priėmimas.
Šmeižtas ir tėvų atkalbinėjimas keisti pasirinkimą
Tarybos narė konservatorė Irutė Varzienė kalbėjo apie sudėtingą situaciją, kai kovoje dėl vaikų skaičiaus naudojamasi neetiškomis priemonėmis. Moksleivių tėvų ir pedagogų liudijimais besirėmusi politikė kėlė klausimą ir dėl galimai daromos psichologinės įtakos mokyklų bendruomenių nariams, ir dėl neaiškios rajono ugdymo įstaigų strategijos.
Ne tik I. Varzienė, bet ir kiti posėdžio dalyviai norėjo išgirsti, ar renkantis ugdymo įstaigą dar galioja teritorijos, kurioje yra mokykla, argumentas. Posėdyje minėtas ir kai kurių Savivaldybės valdininkų elgesys keičiant registracijos vietą bei ją suteikiančius paslaugius mokyklų specialistus.
Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Loreta Baronienė neneigė girdinti įvairios informacijos. Vedėja paaiškino, kad svarbiausia yra moksleivio tėvų teisė rinktis ugdymo įstaigą. Tačiau sykiu yra pirmumo prioritetai. Centralizuotai registruojant vaiką į mokyklą pirmasis prioritetas rinktis ugdymo įstaigą teikiamas specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Antrasis – toje ugdymo įstaigoje besimokantys broliai ir seserys, tėvų darbovietės lokacija.
„Ar esate gavę signalų apie neetišką kai kurių mokyklų elgesį, apie tėvų atkalbinėjimą, mokyklų atžvilgiu išsakomą šmeižtą?“ – klausė vedėjos I. Varzienė. Politikė minėjo ir pas būsimų moksleivių tėvus važinėjančių vienos mokyklos pedagogų išsakomus argumentus, kodėl esą nereikia rinktis „Atžalyno“ mokyklos.
Vedėja atsakė, kad įvairių signalų ir telefoninių skambučių buvę, tačiau oficialaus kreipimosi nei iš tėvų, nei iš mokyklų negauta. „Įrodymų, kad vyksta šmeižtas, neturime“, – patikslino vedėja L. Baronienė. Anot jos, vyksta įvairios reklamos formos internetinėse erdvėse, tačiau toji reklama niekaip nėra draudžiama.
„Atžalyno“ išsaugojimo svarba
Posėdyje buvo įvardyta, kad signalai apie neva uždarymui ir su visu renovuojamu stadionu daugiafunkcio centro likimui esą pasmerktą ugdymo įstaigą yra susiję su Biržų „Atžalyno“ pagrindine mokykla. Tad Tarybos narė I. Varzienė merui ir vicemerei pateikė ir esminį klausimą apie mokyklų tinklo stategiją.
„Kokia yra strategija dėl miesto mokyklų? Ar visos dėl išlikimo mokyklų taikomos priemonės yra pateisinamos? Ar nemanote, kad ir į signalus reikia reaguoti prevenciškai?“ – norėjo išgirsti politikė.
Mero atsakymas nuskambėjo griežtai ir turėtų nuraminti psichologinėje įtampoje gyvenančią mokyklos bendruomenę.
„Niekur niekada ir nė vienas iš mūsų netransliavo žinios, kad „Atžalyno“ neliks. Mes jį matome kaip svarbią ugdymo dalį mūsų rajone ir tokia ji turėtų išlikti, nes pagal geografinę padėtį mokykla būtent toje miesto dalyje šalia darželio tikrai yra reiklinga“, – „Atžalyno“ molyklos išlikimo svarbą akcentavo meras.
