Savivaldybės metinės ataskaitos keliauja per Biržų rajono savivaldybės seniūnijas tarsi koks Vytauto Didžiojo paveikslas per Lietuvą prieš beveik šimtą metų. Praėjusį antradienį tokia garbė teko Vabalninko miestui bei Mieliūnų kaimui.
Ataskaitas atlydėjo meras Kęstutis Knizikevičius, administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė bei pulkelis Savivaldybės tarybos narių. Tai jau penkta mero ir komandos aplankyta seniūnija, todėl galima įžvelgti tam tikrus dėsningumus – nedaug kur susirenka daugiau kaip 10 vietos gyventojų, norinčių išgirsti apie Savivaldybės nuveiktus darbus. Tokį menką susidomėjimą galima vertinti dvejopai – arba viskas klojasi pakankamai gerai ir gyventojai rajono vadovams klausimų neturi, arba žmonės nusivylę ir iš valdžios nieko nebesitiki.
Klausimų yra, o atsakymų?
Tiek Vabalninke, tiek Mieliūnuose klausytojų skaičius neviršijo jau minėtos ribos, tačiau klausimų merui buvo.
Aktyviausias buvo ūkininkas Petras Aukštikalnis, kuris klausė, kodėl nevienodai tvarkomos maldos namų aplinkos. Jis sakė praėjusį savaitgalį apvažiavęs visas koplyčias ir pasirodė, kad geriausiai tvarkoma yra Jasiuliškių koplyčios aplinka. Tuo tarpu Lamokėlių koplyčios priežiūra yra nepakankama, taip pat čia būtinas koplyčios laiptų remontas. Pasirodo, taip yra todėl, kad Jasiuliškiuose yra kapinių prižiūrėtojas, o Lamokėliuose tokio žmogaus nėra.
Kitas vyro klausimas – Vabalninko aplinkkelio ir kelio Biržai – Vabalninkas asfalto dangų sujungimas. Sveiku protu nesuvokiamas dalykas – išasfaltavus aplinkkelį, liko neasfaltuota gal 10 metrų atkarpa, kuri jungia naujai suremontuotą aplinkkelį su keliu Biržai – Vabalninkas. Priežastis – keliai priklauso skirtingiems savininkams, tarsi jie tarnautų ne bendram visuomenės labui. Išvada – nėra normalaus turto šeimininko.
„Kada bus pas mus bent 100 metrų šaligatvių sutvarkyta, kai Biržuose tai daroma kilometrais? Vabalninke nėra nė vieno atnaujinto šaligatvio, esamų būklė tragiška. O Vabalninkas yra antras Biržų savivaldybės miestas“, – norėjo iš valdžios išgirsti P. Aukštikalnis.
Meras pripažino, kad su valstybinius kelius valdančia VIA Lietuva dirbti ir derėtis yra sudėtinga, jos procedūros painios ir tokios nesąmonės, kaip šis neasfaltuotas ruoželis, pasitaiko neretai.
„Blogai, kai valstybėje atsiranda valstybė. Čia ne viena tokia organizacija yra – ir IGNITIS, ir ESO“, – replikavo vienas susitikimo dalyvis.
K. Knizikevičius padėtį švelnino sakydamas, kad naujas susisiekimo ministras žada procedūras supaprastinti, keičiama pati metodika, tad ateityje tokių dalykų turėtų nebūti. Tačiau pokyčiai vyksta labai lėtai.
Klebonas turi bendradarbiauti
Mero nuomone, dėl koplytėlės laiptų remonto klebonas turėtų bendradarbiauti su Savivaldybe, projekto finansavimas galėtų būti iš Savivaldybės religinių bendruomenių veiklai finansuoti skiriamų lėšų. Kada ir ką už skiriamas lėšas remontuoti, turi spręsti Biržų dekanas.
Kaip ir pridera, kalbėta ir apie lėšų trūkumą. „Daug priežiūrai skirtų lėšų ištirpo ant kelių druskos pavidalu“, – sakė K. Knizikevičius, turėdamas mintyje sunkią praėjusią žiemą.
Dėl koplyčių aplinkos priežiūros pasisakė ir Vabalninko seniūnas Laimutis Braždžionis. „Seniūnijos požiūris yra toks – kapinių prižiūrėtojų etatų turėtų nelikti. Jie dabar dirba puse ar mažiau etato, bet mokesčiai skaičiuojami nuo viso etato, o tai ženklūs pinigai seniūnijai. Turi atsirasti darbininko etatas su priskirtu transportu, jie būtų atsakingi tik už kapinių priežiūrą. Dabar važiuoja visa brigada, žolė didelė, dar lietūs, todėl visur nespėjame“, – sakė seniūnas.
Nevienodos galimybės
Dėl šaligatvių nieko gero klausytojai neišgirdo. Dalis gatvių su šaligatviais priklauso VIA Lietuva, todėl čia šaligatvius turi tvarkyti minėta organizacija. Svertų ją priversti tai daryti Savivaldybė neturi. Kitoms gatvėms irgi nėra pinigų ar tinkamų tokiems darbams finansuoti programų.
Tačiau P. Aukštikalnis nesutiko. Anot jo, Švėkšna, tokio pat dydžio miestas kaip ir Vabalninkas, turi ir naujus šaligatvius, ir naujus šviestuvus. Vadinasi, kažkokių galimybių yra. Gatvių ir šaligatvių būklei priekaištus išsakė ir kiti susirinkimo dalyviai.
Kalbėta apie daugiabučių šildymą. Galutinio sprendimo dar nėra, bet meras sakė, jog skaičiuojant pigiausiai būtų kiekvienam namui statyti po šildymo įrenginį „oras – vanduo“.
Kaip prie giminių stalo
Mieliūnų bendruomenės namai pasitiko ilgu, balta staltiese užtiestu stalu, tarsi pasiruošę kokiai paskutinei vakarienei. Tačiau visi – ir svečiai, ir susirinkusieji – prie šio stalo sutilpo. Pokalbis buvo panašus į šeimos susitikimą, kai atvykusius turtingus giminaičius šeimynykščiai klausia įvairių patarimų, kartu tikėdamiesi, kad svečiai ne tik patars, bet ir duos pinigų.
Gyventojų klausimus vadovams išsakė Mieliūnų bendruomenės pirmininkė Laura Navalinskienė. O jų būta įvairių.
Ką daryti ir kaip Savivaldybė galėtų padėti kovojant su invaziniais šliužais, ypač atropojančiais iš valstybinės žemės plotų? Cheminių priemonių kovai parūpinti Savivaldybė galėtų, bet ar mieliūniečiai švęs pergalę, sunku pasakyti. Anot seniūno L. Braždžionio, metodinės pagalbos reikės kreiptis į Biržų miesto seniūniją, kuri turi daugiau patirties šioje veikloje.
Jei šliužai šliaužia iš neprižiūrimo sklypo, reikia kreiptis į Viešosios tvarkos skyrių.
Kitas klausimas – neveikianti lietaus nuotekų surinkimo sistema. Anot mieliūniečio Dariaus Navalinsko, problema greičiausiai slypi užžėlusiame melioracijos griovyje, į kurį nuvesti paviršinių nuotekų surinkimo vamzdžiai. Administracijos direktorė J. Bagamolovienė pažadėjo išsiaiškinti, kam priklauso šis griovys ir ar jis bus artimiausiu metu tvarkomas.
Nemažai kalbėta apie Plento gatvės apšvietimą. „Artėja rinkimai, o prieš juos paprastai daug žadama. Norėčiau, kad pažadėtumėte, jog sutvarkysite Plento gatvės apšvietimą“, – linksmai kreipėsi L. Navalinskienė. Panašu, kad į rinkimus šįkart niekas neis, nes iš dalyvavusių Savivaldybės tarybos narių jokių pažadų nepasigirdo. Vėl nuskambėjo VIA Lietuva vardas, nes Plento gatvė yra jos kelio dalis. Išsiaiškinta, jog atramos šviestuvams yra, bet neaišku, ar yra laidai. Anot mero, kitą savaitę bus susitikimas su kelininkais ir šis klausimas ten bus iškeltas.
Priekaištus mieliūniečiai išsakė ir dėl jų tvarkomame parke daugiau kaip metai neveikiančių šviestuvų, kurių remontui niekaip negali prisišaukti juos stačiusių rangovų. Kalbėta, kokių žygių dėl to ėmėsi seniūnija su bendruomene, ir konstatuota, kad nepatikimo rangovo turbūt nepavyks priversti juos suremontuoti.
„Tai tipinis atvejis, kai konkursą už mažiausią kainą laimi silpnas rangovas, kuris paskui atsirašinėja ir nesilaiko sutartinių įsipareigojimų. Greičiau ir efektyviau bus, jei problemą išspręs seniūnija ar Savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyrius“, – sakė direktorė J. Bagamolovienė.
Dar susitikime kalbėta apie parko ir kitų erdvių šienavimą, kanalizacijos problemas ir kitus kaimo gyventojams aktualius dalykus.
