Augančios gamybos sąnaudos, konkurencija rinkose, derybinė galia su supirkėjais ir investicijų poreikis skatina ūkininkus ieškoti efektyvesnių veiklos modelių. Vienas perspektyviausių – žemės ūkio kooperatyvas.
Susivieniję į kooperatyvus ūkininkai gali bendrai įsigyti trąšų, degalų, technikos ir paslaugų už mažesnę kainą. Kooperatyvai leidžia dalytis brangiomis technologijomis, investuoti į modernią įrangą bei inovacijas, kurių vienas pats ūkis neįkąstų. Be to, jie atveria naujas galimybes perdirbti produkciją, kurti pridėtinę vertę ir tiesiogiai patekti į rinkas, taip didinant ūkių pelningumą ir atsparumą kainų svyravimams.
Vienas didžiausių kooperatyvo privalumų – didesnė derybinė galia. Kai keli ar keliolika ūkininkų rinkai pateikia didesnį produkcijos kiekį, jie gali derėtis dėl palankesnių supirkimo kainų ir sutarčių sąlygų. Svarbu nepamiršti ir to, kad tam tikrose paramos priemonėse kooperatyvai ar pripažintos žemės ūkio kooperatinės bendrovės turi papildomų galimybių ir gauna didesnį finansavimo intensyvumą.
„Tai ypač svarbu smulkiems ir vidutiniams ūkiams, ypač dabar, kai, išaugus gamybos kaštams, pavienė veikla yra sudėtinga, juk neretai pajamos nepadengia išlaidų. Todėl susijungus, veikiant išvien, galima pasiekti kur kas geresnių rezultatų. Skatinau ir tebeskatinu ūkininkus jungtis į kooperatyvus, nes mačiau ir tebematau tame prasmę. Aktyviai padėjau ieškoti galimybių, inicijavau ne vieno kooperatyvo, kuris šiandien džiugina rezultatais, steigimąsi“, – sako Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos direktorius Dainius Kižauskas, aktyviai dalyvaujantis kooperacijos idėjos populiarinime jau nuo 2012-ųjų.
Kas yra žemės ūkio kooperatyvas?
D. Kižauskas kooperatyvus vadina diskusijų platforma įvairiais ūkių veiklos klausimais. Kooperatyve galima gauti naudos buhalterijos, ekonominio naudingumo ir kitais aspektais. Tačiau, nors kooperacijos nauda neabejotina, Lietuvoje šis procesas sunkiai įsibėgėja.
„Bendraudami su ūkininkais neretai išgirstame, kad kooperacijos idėja jiems nėra svetima, tačiau koją kiša nežinojimas, nuo ko pradėti, kaip valdyti kooperatyvą“, – sako Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kooperacijos ir valstybės pagalbos skyriaus vedėja Giedrė Pupšytė.
Kaip įsteigti kooperatyvą?
1. Suburkite steigėjų grupę.
Kooperatyvui įsteigti reikia mažiausiai 5 steigėjų – fizinių ir (ar) juridinių asmenų.
Svarbu, kad visi steigėjai taptų kooperatyvo nariais.
2. Parenkite steigimo dokumentus: steigimo sutartį Kooperatyvo steigimo sutarties pavyzdinė forma ir kooperatyvo įstatus Kooperatyvo įstatų pavyzdinė forma.
Įstatuose nustatomi svarbiausi veiklos principai:
• veiklos tikslai;
• narių teisės ir pareigos;
• pajinių įnašų dydžiai;
• valdymo organų veikla;
• pelno paskirstymo tvarka;
• narių priėmimo ir išstojimo sąlygos.
3. Atidarykite kaupiamąją sąskaitą banke arba kitoje kredito įstaigoje. Į ją pervedami:
• pajiniai įnašai;
• stojamieji mokesčiai.
4. Sušaukite steigiamąjį susirinkimą.
Steigiamajame susirinkime:
• patvirtinami įstatai;
• pasirašoma steigimo sutartis;
• išrenkami valdymo organai;
• priimami svarbiausi steigimo sprendimai;
• surašomas steigiamojo susirinkimo protokolas.
5. Kreipkitės į notarą ir jam pateikite:
• Steigimo sutartį;
• Įstatus;
• Steigiamojo susirinkimo protokolą;
• Steigėjų asmens dokumentų (paso arba asmens tapatybės kortelės) kopijas;
• Prašymą registruoti juridinių asmenų registre (Forma JAR-1).
• Notaras patvirtina teikiamų duomenų tikrumą, įstatų atitiktį įstatymų reikalavimams, faktą, kad kooperatyvą registruoti galima, ir parengia juridinio asmens steigimo aktą.
6. Registruokite kooperatyvą Juridinių asmenų registre:
• Dokumentus teikia notaras (naudojant JAREP sistemą) arba steigėjai (fiziniu būdu) VĮ Registrų centro padalinyje.
◉ Šiuo metu kooperatyvo steigti elektroniniu būdu per Registrų centro savitarną nėra galimybės.
• Suteikiamas juridinio asmens kodas ir išduodamas juridinių asmenų registro išrašas. Dokumentai registracijai, jų formos ir registravimo įkainiai pateikiami VĮ Registrų centro E. gide.
7. Registracija „Sodroje“.
• Jei planuojama samdyti darbuotojus – būtina registruotis „Sodroje“ kaip darbdaviui.
Kaip valdomas kooperatyvas?
Kooperatyvo veikloje svarbiausias vaidmuo tenka jo nariams. Aukščiausias kooperatyvo valdymo organas yra narių susirinkimas, kuriame priimami svarbiausi sprendimai dėl kooperatyvo veiklos, valdymo organų, finansinių rezultatų ir veiklos krypties.
Skirtingai nei tradicinėse verslo įmonėse, kooperatyve lemiamą reikšmę turi ne investuotas kapitalas, o nario dalyvavimas kooperatyvo veikloje. Paprastai kooperatyve taikomas demokratinio valdymo principas, pagal kurį kiekvienas narys turi vieną balsą, nepaisant jo pajaus dydžio. Kartu kooperatyvo įstatuose gali būti nustatyta, kad nario balsų skaičius priklauso nuo jo dalyvavimo kooperatyvo veikloje, pavyzdžiui, nuo apyvartos su kooperatyvu, tačiau ne nuo kapitalo investicijų.
Narių susirinkimas tvirtina ir keičia kooperatyvo įstatus, renka ir atšaukia valdymo bei kontrolės organus, tvirtina metines finansines ataskaitas, priima sprendimus dėl pelno paskirstymo ar nuostolių dengimo, tvirtina veiklos programą ir sprendžia kitus esminius kooperatyvo veiklos klausimus.
Jeigu kooperatyvas turi daugiau kaip 100 narių, jo įstatuose gali būti numatyta, kad narių susirinkimą pakeičia narių atstovų susirinkimas. Tokiu atveju narių atstovų susirinkimas įgyja narių susirinkimo įgaliojimus, o kiekvienas atstovas turi vieną balsą.
Valdyba organizuoja kooperatyvo veiklą ir prižiūri, kaip įgyvendinami narių susirinkimo priimti sprendimai. Ji svarsto einamuosius veiklos klausimus, vertina kooperatyvo veiklos planus, investicinius projektus, administracijos darbą ir kitus klausimus, susijusius su kooperatyvo veiklos tęstinumu bei plėtra.
Valdybos funkcijos dažniausiai apima veiklos planavimą, investicinių projektų vertinimą, administracijos darbo priežiūrą, svarbesnių sutarčių ir įsipareigojimų vertinimą, taip pat pasiūlymų narių susirinkimui rengimą.
Administracijos vadovas organizuoja kasdienę kooperatyvo veiklą, užtikrina valdybos ir narių susirinkimo priimtų sprendimų įgyvendinimą, vadovauja darbuotojams, koordinuoja pirkimų, pardavimų ir kitus einamuosius veiklos procesus. Jis taip pat atstovauja kooperatyvui santykiuose su partneriais, institucijomis ir kitais asmenimis.
Mažesniuose kooperatyvuose valdymo struktūra gali būti paprastesnė. Jeigu kooperatyvą sudaro ne daugiau kaip 50 narių, jo įstatuose gali būti nustatyta, kad valdyba nesudaroma, o jos funkcijas atlieka administracijos vadovas.
Kooperatyvų veikla taps paprastesnė: numatomi pokyčiai
ŽŪM, siekdama mažinti administracinę naštą ir sudaryti palankesnes sąlygas kooperacijos plėtrai, parengė Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo projekto pakeitimus, kuriems jau pritarė Vyriausybė. Šiems pokyčiams dar turi pritarti Seimas.
Atsisakoma terminuotų pažymėjimų
Vienas svarbiausių pokyčių – atsisakoma terminuoto žemės ūkio kooperatinės bendrovės pripažinimo pažymėjimo ir jo atnaujinimo kas dvejus metus.
Vietoje jo Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje būtų aiškiai matoma žyma, patvirtinanti žemės ūkio kooperatinės bendrovės statusą. Ji bus vieša ir lengvai patikrinama tiek partneriams, tiek institucijoms.
Kadangi statuso suteikimas ir priežiūra bus grindžiami valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenimis, kooperatyvams nebereikės rinkti ir teikti tų pačių dokumentų pakartotinai.
Aiškesni reikalavimai kooperatyvams
Nustatoma aiški trijų privalomų reikalavimų sistema žemės ūkio kooperatinės bendrovės statusui gauti:
• ne mažiau kaip 90 proc. kooperatyvo narių turi vykdyti žemės ūkio veiklą;
• daugiau kaip 50 proc. supirktos žemės ūkio produkcijos vertės arba suteiktų paslaugų vertės turi sudaryti sandoriai su kooperatyvo nariais;
• mokestinės nepriemokos ir įsiskolinimai negali viršyti 500 eurų ribos.
Taip pat siūloma įteisinti „pasyviojo nario“ statusą. Jis leis ilgamečiams nariams, kurie dėl objektyvių priežasčių nebevykdo žemės ūkio veiklos, išlikti kooperatyvo dalimi ir išlaikyti ryšį su bendruomene, kartu užtikrinant, kad sprendimų priėmime dominuotų aktyvūs nariai.
Skaidresnis valdymas ir mažesnė ginčų rizika
Pakeitimais aiškiau reglamentuojama valdybos pirmininko, valdybos ir stebėtojų tarybos narių rinkimų tvarka, taip pat nustatoma, kaip sprendžiamos situacijos, kai kandidatai surenka vienodą balsų skaičių.
Siekiant stiprinti kolegialų valdymą, siūloma nustatyti, kad trijų narių valdyba sprendimus galėtų priimti tik posėdyje dalyvaujant visiems jos nariams.
Projektu taip pat tikslinama atsiskaitymo su iš kooperatyvo einant finansiniams metams pasitraukusiais nariais tvarka, aiškiau apibrėžiant atsiskaitymo terminus ir principus.
