Opera Biržų nepalieka. Tik ji šiais metais kitokia – dokumentinė, pasakojanti istoriją apie Biržų tarpukario žydų gyvenimą ir likimą. Tai opera, kuri bus atliekama lietuvių kalba, kurioje sutiksime biržiečių istorinių asmenybių prototipus– fotografo Borucho Michelsono, gydytojo Abraomo Zalmano Levino ir kitų. Operos premjera įvyks rugpjūčio 8 dieną, minint 2400 Biržų žydų sunaikinimo 85-ąsias metines. Kodėl ši tema svarbi operos kūrėjams, kokie istoriniai epizodai atsispindės kūrinyje, kalbėjomės su režisiere Karina Novikova.
– Opera Biržuose vėl. Kodėl vėl Biržuose?
– Biržuose labai lengva daryti kokybiškus darbus, kuriais esame patenkinti kaip kūrėjai. Tarp VšĮ „Operos akseleratoriaus“ ir Biržų krašto muziejaus „Sėla“ užsimezgė labai tvirta bendrystė.
Publika Biržuose – išskirtinė, pripratusi lankyti kultūrinius renginius. Dėl patekimo į operos spektaklį nutįsta eilės, o spektaklį praėjusiais metais teko kartoti net penkis kartus. Biržuose žmonėms reikia aukštos kultūros renginių. Esame dėkingi Lietuvos kultūros tarybai, Biržų rajono savivaldybei, finansavusioms projektą „Menininkų rezidencija Biržuose 2026“, rėmėjams, verslininkams, visiems pagalbininkams, kurių dėka opera rado kelią į Biržus ir į biržiečių širdis.
– Šiais metais opera pabėga iš miesto šventės ir bus rodoma rugpjūčio 8 dieną, kai minimos tragiškojo holokausto 85-osios metinės. Kas lėmė spektaklio datos perkėlimą?
– Apie tai reikia kalbėti tą dieną, kai ši baisi tragedija atsitiko. Kaip tauta turime permąstyti šiuos įvykius. Biržai buvo toks jaukus, ramus miestas, su nedideliais nameliais, kirpyklomis, krautuvėlėmis, fabrikais, limonadine, kur paaugliai vesdavosi savo simpatijas limonado atsigerti, grožio salonais, kino teatrais. Biržuose buvo galima nusipirkti bilietą į Ameriką!.. Ir visas šis tarpukario gyvenimas dingo per mėnesį, buvo ištrintas iš Biržų. Kiek daug įvairovės ir spalvų dingo! Dėl kažkokių merkantiliškų priežasčių galvose ir širdyse… Tai liūdna, baugu ir priverčia susimąstyti, ar tai jau istoriniai dalykai, ar vieną dieną mes galime atsidurti toje pačioje vietoje, jei būsime susipriešinę ir susiskaldę.
Biržai buvo nuostabus, gyvas miestelis. Niekas prieš tragediją net nebūtų įtaręs, kad taip gali nutikti. Kad staiga vietoj viso to atsiras aikštė. Ši aikštė – randas mieste, apie kurį jauni žmonės nežino.
– Kuo opera šiais metais bus kitokia nei pernai, ar prieš tai buvusios?
– Pernai buvo rodoma kompozitoriaus Vladimiro Konstantinovo videografinė opera „Vandenų ir miško virpėjimai“, kurios premjera įvyko Biržuose.
Bet operos siužetas nebuvo taip labai stipriai inspiruotas ar susijęs su Biržais. Šiųmetei operai medžiaga buvo renkama tikslingai. Kūrybinė grupė buvo atvykusi į Biržus, vaikščiojo, sėmėsi įkvėpimo, rinko medžiagą būtent apie Biržų žydų gyvenimą tarpukaryje ir jų likimą. Daug informacijos apie žydų gyvenimą Biržuose mums suteikė Biržų muziejininkai, taip pat istorikas Dalius Mikelionis. Operoje atsispindės scenos iš prarasto miesto.
Pirmojoje operos dalyje bandysime parodyti tai, ko mes netekome. Antroji dalis bus oratorijos forma, tragediją labiau išjaučiant. Tai daugiau poetinis momentas, nes apie tragediją yra labai sunku kalbėti.
Kūrinys bus atliekamas daugiausiai lietuvių kalba. Su tikrų istorinių asmenybių, tokių kaip gydytojas Abraomas Zalmanas Levinas, Boruchas Michelsonas ir daugeliu kitų prototipais. Tai nebus tikslus dokumentinis pasakojimas, bet būdami susieti su viena vietove, mes tuo pačiu pasakojame visos Europos tų dienų likimą. Ši istorija galėtų būti rodoma kiekviename Lietuvos miestelyje ar bet kuriame Europos mieste.
– Pristatykite kolektyvą, kuris atliks premjerinį kūrinį.
– Kūrinį atliks devyni solistai ir dvidešimt dviejų muzikantų rinktinis orkestras. Dalį atlikėjų biržiečiai jau matė pernai ar užpernai, dalis jų į menininkų rezidenciją Biržuose atvyksta pirmą kartą. Komanda – tarptautinė – Vokietija, Lenkija, Lietuva, Ukraina. Orkestras dvigubai didesnis nei pernai.
Dalyvauti projekte atlikėjai sutiko iškart. Keli muzikantai, tikrai labai profesionalūs, sutiko dalyvauti dėl pačios temos, net nekreipdami didelio dėmesio į užmokestį, bet dėdami pliusą vertybiniams dalykams.
Perukus operos spektakliui kuria Eglė Ščiukaitė. Ji biržiečiams jau pažįstama, nes perukus ir grimą kūrė pirmajai operai Biržuose – V. A. Mocarto „Tito gailestingumas“. Šiais metais solistai įsikūnys daugiau nei į vieną personažą, jiems persikūnyti padės būtent perukai ir grimas.
Vizualas šiais metais bus paprastesnis. Pernai rodėme videografinę operą, šiemet dėmesys sutelkiamas į teatrinius sprendimus, pačias istorijas ir muziką.
– Pakalbėkime apie muziką.
– Kompozitorius ir dirigentas Vladimiras Konstantinovas pagal dr. Anetos Panek libretą parašė dviejų dalių operą. Tai – didelės apimties, pusantros valandos kūrinys. Kompozitorius kiekvienam muzikantui, kiekvienam solistui parašė individualiai partijas, kurias dar reikėjo ir techniškai įgyvendinti. Galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje yra dar viena opera, sukurta lietuvių kalba.
Kompozitoriui žydų temos yra labai artimos nuo vaikystės. Jis užaugo Šiauliuose, vadinamame Žydkiemyje, pačiame centre, kur buvo dar gyva jidiš kalba ir daugybė kiemo draugų buvo žydų tautybės. Jis nuo pat mažumės girdėjo jų muziką, dalyvavo šventėse, vestuvėse. Ir tas žydų muzikos koloritas suspindės pačioje operoje.
Kompozitorius labai ilgai ieškojo rakto, kaip prieiti prie tragiškosios istorijos dalies. Jis nenorėjo palikti žiūrovą tame siaube, todėl pasirinko kitą kelią – tarsi pakylėti apmąstymui, bet palikti nuojautą. Labai nustebau išgirdusi muziką. Tai nebus tiesus ir bukas perėjimas nuo linksmosios dalies iki gedulo.
Ši opera ne tik apie žydų likimą, bet ir apie tai, kaip lengva žmonėse pažadinti blogį. Kaip paprasta suskaldyti, sukurstyti ir po ideologine priedanga daryti siaubingus nusikaltimus. Tai taip per plauką. Ir kaip lengva visa tai pamiršti, nors buvo labai neseniai. Kūrinys nesiekia sukelti kaltės jausmo, bet siekia paskatinti permąstyti, kaip mus, kaip tautą, formavo tie tragiški įvykiai, surasti sau atsakymus į klausimus.
– Praėjusiais metais operą biržiečiams ir miesto svečiams teko kartoti net penkis kartus. Kiek žiūrovų galės pamatyti operą šiais metais?
– Operos spektaklį „Kitas miestas“ žiūrovai pamatys rugpjūčio 8 d. 18 val. Tuos žiūrovus, kuriems šis laikas nepatogus, kviesime į atvirą generalinę repeticiją rugpjūčio 7 d. 18.30 val.
Labai džiugi naujiena yra ta, jog šiais metais „Saulės“ gimnazijos sporto salėje-angare nebeliko pertvaros, todėl atsivėrė didesnė erdvė, kuri leis sutalpinti daugiau žiūrovų.
