Nuoširdžiai švęsti gali tik fiziškai ir dvasiškai laisvi žmonės. Todėl neatsitiktinai Biržų miesto šventės renginius pradėjo pokalbis apie mus vienijančią laisvę. Penktadienio pavakare pakalbėti ir padiskutuoti su miesto visuomene į Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos salę buvo pakviesti patrulinio laivo „Aukštaitis“ atstovai bei svečiai iš Ukrainos – Bojarkos ir Rivnės savivaldybių delegacijos. Kas ne kas, bet ukrainiečiai turi ką pasakyti apie laisvę ir jos kainą. Tačiau gerą renginio idėją sugriovė prastas jos įgyvendinimas.
Apie skaudžią pirmųjų karo dienų patirtį
Pokalbį moderavo Biržų rajono savivaldybės vicemerė Astra Korsakienė.
Bojarkos meras Oleksandr Zarubin kalbėjo apie pirmąsias karo su Rusija valandas, apie tai, ką darė tada Rivnės savivaldybė. „Pirmomis valandomis supratome, kad pagalbos laukti nėra iš kur, kad savivaldybei pačiai reikia priimti visus sprendimus. Per tris – keturias valandas nuo karo pradžios mieste neliko nei maisto produktų, nei kuro, nei medicininių prekių. Daugelis gyventojų pasitraukė. Svarbiausia savivaldybės užduotis buvo padėti likusiems žmonėms, nes jokio prekių ir krovinių judėjimo nebuvo. Mes sukūrėme štabą, sutelkėme apie 3,5 tūkst. savanorių vyrų miesto gynybai. Ginklus gavome iš kariuomenės sandėlių Kijeve, iš policijos, kitais įvairias būdais. Toks teritorinės gynybos sutelkimas galbūt buvo viena priežasčių, kad rusai nėjo pirmyn į šį Kijevo priemiestį. Kitaip ir čia galėjo įvykti tai, kas įvyko Bučoje“, – sakė meras O. Zarubin. Pirmąsias dienas miestiečiams išgyventi padėjo maisto atsargos, kurios buvo sukauptos mokyklose ir vaikų darželiuose. Po kelių dienų pradėjo važiuoti humanitarinė pagalba su maistu ir kitais reikalingais dalykais. Reguliarioji Ukrainos kariuomenė atėjo po 10 dienų.
Meras pasakojo, kaip buvo pradėta ruošti miesto infrastruktūrą karo sąlygoms, apie gyventojų evakuaciją. Žmonės buvo evakuoti traukiniais, kito transporto nebuvo. Iki įlaipinimo į vagonus jiems teko eiti apie dvidešimt kilometrų.
Pagrindinė motyvacija kariauti – apsaugoti šeimą
Karo veteranas, „Brother Arm“ veteranų asociacijos vadovas Andrii Ratušnyi kalbėjo, kad pagrindinė motyvacija kariauti, tverti išbandymus buvo jo šeima, noras apginti jos saugumą.
Rivnės rajono tarybos pirmininkas Vasyl Timoščuk pasakojo, kaip Ukrainoje susikūrė teritorinė gynyba, jos ištakas Maidane. Kalbėjo apie karo pradžią 2014 metais, būtinybę laiku suvokti pavojus ir pradėti ruoštis gynybai tiek visos šalies mastu, tiek kiekvienoje savivaldybėje.
Ukrainiečių delegacijų žmonės kalbėjo, kaip organizuoja ir užtikrina savivaldybių funkcijas – gyventojų aprūpinimą, vaikų mokymą ir kitas veiklas karo sąlygomis. Visi kalbėtojai pabrėžė pagrindinius dalykus ir kvietė biržiečius įsidėmėti bei vadovautis jų sunkiai ir skaudžiai įgyta patirtimi:
– Kad ir kokie savivaldybėje būtų paruošti detalūs veiksmų planai ekstremalios situacijos atveju, iš pradžių jie pilnai neveiks. Ir nesvarbu, ar būtų tai karas, ar kokia ekologinė katastrofa.
– Pirmosiomis karo dienomis jums niekas nepadės, nesitikėkite jokios pagalbos – nei humanitarinės, nei karinės. Visa tai pradės veikti tik po kurio laiko. Todėl būtina turėti maisto, vandens, kuro atsargų bent keletui dienų.
– Pasitikėkite savo savivaldybės ir šalies valdžia. Klausykitės ir vykdykite tik oficialių institucijų nurodymus, patvirtintus ir patikimus, atidžiai tikrinkite informaciją. Kito kelio nėra, kitaip ištiks panika ir chaosas.
– Paradoksalu, bet labiausiai bendruomenę suvienija bendras priešas.
Išbandymas renginio organizatoriams
Pokalbis apie mus vienijančią laisvę buvo daugiau apie jos gynimą, apie tai, ką turi daryti visi ir kiekvienas, norėdamas apginti savo šalį, kraštą, miestą ir šeimą. Biržai dėkingi svečiams už dar vieną nuoširdžią, skaudžią, patirtimi paremtą pamoką.
Sykiu susitikimas virto ir pamoka apie gebėjimus reaguoti į netikėtai iškilusias aplinkybes. Renginio metu tapo akivaizdu, kad greitų ir situacijai adekvačių sprendimų vadovams dar reikia mokytis. Susitikime buvo silpnas moderavimas ir vertėjavimas. Dėl to situacija tapo vis labiau nevaldoma. Dalis to, ką kalbėjo svečiai, buvo išverčiama netiksliai ar iš viso praleidžiama. Tuo metu salėje buvo žmonių, galėjusių iš ukrainiečių kalbos į lietuvių kalbą versti puikiai. Susitikimo moderatorė vicemerė Astra Korsakienė juos pažinojo, matė, tačiau į pagalbą nepakvietė. Net tuomet, kai situacija tapo kone beviltiška. Renginį išgelbėjo tik klausytojų tolerantiškumas ir pagarba iš karo zonos atvykusiems žmonėms.
