Įspūdingų ir kruopštaus darbo reikalaujančių zefyrinių rožių žiedų nuotraukas socialiniuose tinkluose, ko gero, jau matė ne vienas biržietis. Tačiau malonią nuostabą kelia ne tik patys konditerijos gaminiai, o ir istorija, kaip jie gimė. Naujos veiklos nepabijojo imtis Rūta Berlinskienė, kitais metais pasitiksianti šešiasdešimtmetį.
Ne savo vėžėse
R. Berlinskienė po mokyklos tęsė mokslus ir baigė hidromelioracijos technikumą.
Tai nebuvo jos svajonių profesija, ir tą matė kolegos.
„Žinote, tai laikais stojau bet kur, tik kad ne į profesinę mokyklą.
Nes tada buvo ne lygis.
Pradėjau dirbti tuometinėje „Biržų melioracijoje“.
Tai man kolegos vyrai sakydavo, kad aš visiškai ne savo vietoje, nes vaikštau po pievas, į gėlytes žiūriu“, – šypsojosi moteris.
Po to jauna moteris ištekėjo, šeimoje atsirado vaikai Tadas, Simona, Nojus ir Danas.
Tai kurį laiką teko pilnu etatu dirbti mama, namų šeimininke ir žmona.
„Kai mažylis Danas išėjo mokytis į pirmą klasę, tada vėl pradėjau dirbti.
Pirmiausia Medeikių vaikų globos namuose.
Tada sekė socialinės pedagogikos ir psichologijos studijos Šiauliuose, pradėjau dirbti „Vilties šviesoje“, dar asociacijoje. Žodžiu, vienu metu jau trijose vietose darbavausi. Bet nuo ištiso bėgimo 2022-ųjų pabaigoje pašlijo sveikata, tada ir ligos kibti visokios pradėjo, tad nuo visų darbų teko daryti pertrauką“, – pasakojo R. Berlinskienė.
Pagerėjus sveikatai ir ėmus daugiau darbuotis namuose, moteris pradėjo eksperimentuoti su konditerija, gaminti rankų darbo zefyrines gėles, kurios galiausiai nuvedė ten, nuo ko jaunystėje ji bėgo – į profesinę mokyklą.
Vienas įsimintiniausių įvykių
Net ir būdama vyresnio amžiaus R. Berlinskienė ryžosi pradėti konditerės mokslus Biržų technologijų ir verslo mokymo centre. Tai jai buvo vienas maloniausių laikotarpių.
„Žinote, jaunystėje taip bijojusi profesinės mokyklos galiausiai po daug metų tapau jos studente. Aš buvau vyriausia mokinė, bet man tai nesudarė jokių kliūčių. Viskas moksluose buvo puiku – geras kolektyvas, puikūs dėstytojai, tokie kaip Vigita Žukienė. Kadangi tuo metu nedirbau, tai lankiau visas paskaitas, užsiėmimus. Netgi buvome tris savaites į Turkiją išvažiavusios praktikos atlikti. Visas tas mokslų laikotarpis buvo tikrai įsimintinas ir vienas nuostabiausių pastarojo meto nuotykių“, – kalbėjo konditerė.
Žinių ir praktikos įgavusi R. Berlinskienė vis drąsiau jautėsi gamindama ne tik zefyrus. Jos desertai patiko ne tik šeimos nariams, žmonės pradėjo skatinti į veiklą pradėti žiūrėti rimčiau.
„Į visa tai žiūrėti rimčiau mane paskatino Užimtumo tarnyboje dirbanti Asta Armalienė, biržietė Loreta Gasiūnaitė ir, be abejo, šeima – ypač vaikai. Sūnus Nojus net virtuvės atnaujinimui, kad atitiktų visus standartus, lėšų skyrė. Nors kai kas sakė, kad konditerių legalių ir nelegalių jau ir taip daug, ši niša užpildyta, tačiau mano gaminiai turi išskirtinumą, todėl su artimųjų palaikymu ryžausi rimtesnei veiklai“, – pasakojo pašnekovė.
Prekinis ženklas Bloomydessert
R. Berlinskienės gaminius galima pamatyti socialinio tinklo „Bloomydessert“ paskyroje. Iš anglų kalbos išvertus tai reiškia „Žydintis desertas“. Ir tai ne tik gėlės, bet ir įvairūs tortai.
„Gėlės, rožės, žiedai. Visa tai, manau, ne atsitiktinai. Mano močiutė ir mama darydavo anuomet populiarius kilimus su rožėmis, mama dar piešdavo atvirukus. Kažkur pasąmonėje gėlės gyvena ir kartą tarsi sapne regėjau žydinčią dykumą. Suvedžiau į internetinę paiešką, tai net tik žydinčias dykumas, bet ir desertus rodyt pradėjo. Nes angliškai žodžius „dykuma“ nuo „desertas“ skiria vos viena papildoma raidė“, – sakė konditerė.
Visos konditerės sukurtos gėlės yra vienetinės, nes yra rankų darbo. Visų desertų gamyboje naudojami kuo natūralesni ingredientai.
„Visi žiedai yra mano rankų darbo ir kiekvienas yra unikalus. Mėgstu natūralumą, kokybę. Pati darau zefyrams naudojamą obuolių tyrę, kitas uogas, kurios nudažo žiedlapius. Cukraus kiekį irgi naudoju minimalų tiek zefyruose, tiek tortuose. Ieškau natūralaus, gaivaus skonio. Nebijau eksperimentuoti, tad ateityje gal bus galima pagal pageidavimą pagaminti zefyrus ir desertus beveik nenaudojant cukraus“, – kalbėjo virtuvėje menu užsiimanti biržietė.
Vasaros pradžioje dirbti ir veiklą viešinti pradėjusiai konditerei darbo užsakymų netrūksta.
„Gal dabar toks vestuvių ir krikštynų metas, bet darbo tikrai yra daug. Darau stalo dekoracijas, puokštes, tortus. Kiekvienas užsakymas yra naujas iššūkis, nauja patirtis. Jaudulio, kaip viskas pavyks, netrūksta, darbo daug, bet aš jaučiu malonumą, jaučiu, kad save realizuoju“, – kalbėjo „Bloomydessert“ įkūrėja.
Paklausti savęs atvirai
Pokalbiui einant į pabaigą ir vėl kiek nusistebėjus, kaip vyresnio amžiaus moteriai pavyko taip save perlaužti ir nerti į visiškai kitą sferą, atsakymas buvo – nebijoti.
„Daugelis mūsų turi kažką neišnaudoto, užgožto, užslėpto. Tik reikia savęs atvirai paklausti, ar tai, ką darai, yra tai, ko iš tiesų nori. Jei yra kitų idėjų ir svajonių – reikia išdrįsti ir nebijoti jų imtis“, – padrąsino R. Berlinskienė.
