Kiekviena savivalda rinkėjams stengiasi prisistatyti didelio įspūdžio projektais dėl kelių priežasčių – politikai kažkodėl galvoja įsirašysiantys į krašto istoriją kažkuo didingu, rinkėjas pagalvos – „oho“ ir kituose rinkimuose jau mesis į didingumo autorių glėbį.
Tačiau paprastai vienos savivaldos „didingas“ projektas virsta kitos savivaldos galvos skausmu.
Naujai išrinkta kaipmat sugalvoja savo ketverių metų kadencijai „didingą“ projektą ir juo bando jaukti rinkėjų galvas, kai senos valdžios „mega“ sumanymui naujos savivaldos nuolatiniu teiginiu tampa „nėra pinigų“.
Šiuo metu krašto savivalda būtent „laikymosi valdžioje“ etape, kurioje politiniai sumanymai yra svarbesni nei ekonominiai. Stengiamasi rinkėjui, ne žmogui. Ir skirtumas tarp pastangų rinkėjui ar žmogui – didelis.
„Pieninė, šeichai, sporto centras“, šios valdžios pabrėžtinai svarbūs – Buzelio aikštynas, Kaštonų katilinės rekonstrukcija, baseinas, Lidl–as – politinių partijų rinkiminės vėliavos, kuriomis bus mojuojama iki „nenusės“ naujoji taryba.
Ir visiškai nesvarbu – įgyvendinta ar ne, kiek lėšų pareikalauta, kiek pastangų, ar yra ekonominė nauda ir ar tai išties gerovė kraštui – jau politikų užkulisiuose svarstomi antraeiliai klausimai.
Vargu ar klausiam eilinio ekonomisto
Nepriklausomybės laikų Biržų savivaldos politika nelabai skiriasi nuo kitų regionų. Pirminis raidos etapas – „išsiparduoti“ , „išnuomoti“ , „atiduoti“ atsižvelgiant į savivaldos vadovų ir asmenines politikų naudas, nepaisant žmonių sąmyšio ir pykčio.
Antrasis raidos etapas – normalizuoti po „savivaldos išsipardavimų“ padėtį ir pasinaudoti, kuo nespėta.
Trečiasis – tiesiog laikytis valdžioje ir gaminti rinkėjui patiksiančius sumanymus, nebūtinai juos realizuojant.
Šiuo metu krašto savivalda būtent „laikymosi valdžioje“ etape, kurioje politiniai sumanymai yra svarbesni nei ekonominiai. Stengiamasi rinkėjui, ne žmogui. Ir skirtumas tarp pastangų rinkėjui ar žmogui – didelis.
Kai pamatoma, kiek lėšų skiriama už vieno ar kito politinio sumanymo įgyvendinimą, stveriamasi už galvų. Pavyzdžiui , B. Dauguviečio statulos pastatymas, politikų teigimu, kainavo apie 12 000 eurų. Kai bet koks krašto ūkininkas iš akies sutiktų pastatyti ir už 1000.
Stengimasis žmogui – kitas mąstymas, kiti skaičiavimai. Jei politikai žmonėse mato tik rinkėjus, ekonominės logikos jų sprendimuose nereikia laukti.
Nes kai pamatoma, kiek lėšų skiriama už vieno ar kito politinio sumanymo įgyvendinimą, stveriamasi už galvų. Pavyzdžiui, B. Dauguviečio statulos pastatymas, politikų teigimu, kainavo apie 12 000 eurų. Kai bet koks krašto ūkininkas iš akies sutiktų pastatyti ir už 1000. Laimei, šių dienų biržiečiai ūkininkai turi kur kas galingesnę techniką nei patys statytojai.
Ir štai, kai apžvelgiame visą politinį „buzelių, šeichų, baseinų, sporto centrų, gražių ir brangių tiltų“ realizuotų ar ne sumanymų lauką, kyla paprastas gyvenimiškas pasvarstymas– kuriems galams visa tai, laikas ant stalo dėti sausą visas savivaldos pastangas „kurti geresnį gyvenimą“ nuvainikuojantį faktą.
Biržų ekonomika – 56 vietoje. Toks yra savivaldybių reitingų verdiktas. Skaičius tiesiog negailestingas savivaldai ir rodantis patikimo rinkėjui laipsnį, o ne tikrąjį rūpestį kraštu.
Beje, ekonominis atsilikimas prie vidutinių Lietuvoje tiesioginių užsienio investicijų 1393 Eur vienam gyventojui ir vienu didesnių pajamų į krašto biudžetą – 2558 Eur (skaičiuojant vienam gyventojui).
Esminis krašto gerovę ir ateitį lemiantis faktorius – tarp blogiausių Lietuvoje. Ir kol politiniuose sumanymuose ekonomisto žodis netaps lemiamu, ši duobė – ilgam.
Biržų ekonomika – 56 vietoje. Toks yra savivaldybių reitingų verdiktas. Skaičius tiesiog negailestingas savivaldai ir rodantis patikimo rinkėjui laipsnį, o ne tikrąjį rūpestį kraštu.
Tikrieji „mega“ sumanymai
Ateities matymas ir jos siekimas – esmingiausias vietos politikų uždavinys, kuris iki šiol, nepaisant miesto gražinimo ir naudos gyventojams argumentų, nebuvo įkandamas.
Kai politiniuose sprendimuose akcentuojamas bendras ateities matymas, kai visi sumanymai skrieja į bendrą tikslą. Ir ateities matymas regimas ne savivaldos ketverių metų kadencijoje (paskui nors ir tvanas), o kelių dešimtmečių, o gal ir keliolikos gyvenant ir dirbant nebe sau, o tiems, kuriems paliksime po savęs.
Toks realus, daug pastangų pareikalausiantis Biržų krašto ateities būtų Likėnų kurorto ir Biržų, kaip kurorto teritorinės vietovės, kūrimas. Šalia žemės ūkio ir veikiančių stambesnių verslų, kurie gali būti laikomi svarbiais, tačiau neilgaamžiais, faktoriumi.
Kurorto ekonomika Biržams – išsikapstymo iš krašto ekonomikos dugno tema, niekada rimčiau politikų ir nenagrinėta – pernelyg daug politinių pastangų reikalaujantis pasišventimas.
Dabartinis savivaldos akcentuojamas turizmas neparemtas jokia ekonomine logika. O politikų pastangos pristatyti viešoje erdvėje turizmą kaip ateitį – kol kas tik prisistatymo visuomenei „mes veikiam“ būdas, be konkretaus bendro plano.
Dabartinis savivaldos akcentuojamas turizmas neparemtas jokia ekonomine logika. O politikų pastangos pristatyti viešoje erdvėje turizmą kaip ateitį – kol kas tik prisistatymo visuomenei „mes veikiam“ būdas, be konkretaus bendro plano.
Tiems, kurie bandytų šį argumentą atremti – neskaitant kelių išimčių privačiame versle, Biržai tegali pasiūlyti lankytojams vienos dienos išvyką.
„Vienos dienos lankytojų neskaičiuojame“, – apsilankiusiems biržiečiams tarstelėjo Birštono savivaldos vicemeras. Kurorto, kuriame 3400 gyventojų tenka 3400 lovų sanatorijose, gydyklose ir viešbučiuose, neskaičiuojant nuomojamo ploto privačiai. Į kurį per metus atvyksta 200 000 lankytojų, apsistojančių bent dienai. Kurortas, kuriam toks skaičius jau kelia nerimą ir kuris jau galvoja, kaip išlikti savimi.
Raktas į Biržų krašto ateitį – sveikatinimas. Sumanymo įgyvendinimo „mega“ projektai – Likėnų kurortas, Biržai – teritorinė vietovė. Dešimtmečiai pastangų, dešimtmečiai mažų žingsnelių į tikslą, kurio siekiant politikai pagaliau įprasmintų savo tarnystę kraštui. Ir svarbiausia – gamtos ir Dievo dovaną Biržai turi.
Valdas Vižinis, Nacionalinio susivienijimo Biržų skyriaus pirmininkas
