Visiškas informacinis pralaimėjimas
Esu Biržų rajono savivaldybės tarybos narė, bet tikrai nebesuprantu, kokia yra Biržų turgaus situacija ir ateitis. Tiek Tarybos posėdžio pradžioje (2026 09 24), atsakydamas į klausimus, tiek iš televizijos ekranų meras tvirtino, kad turgaus prekiautojai laikinai galės dirbti Ūkininkų turguje. Kalbėjimo tonas – be jokių abejonių, nepamirštama pasakyti „neskleiskite dezinformacijos, kad prekeiviai metami į gatvę“, prisimenami vaikystės potyriai. Žodžiu, viskas subalansuota populistiniam kalbėjimui: net kai nesi tikras, kalbėti užtikrintai. Meras posėdyje dar priminė, kad patys išnuomojome LIDL-ui sklypą su sąlyga, kad bus turgaus prekyvietė. Ir viskas kaip ir būtų klasika (visi paauklėti, atsakomybė padalinta), bet klampina visiška informacinė košė, perskaičius 2026 m. rugsėjo 25 d. „Šiaurės rytuose“ publikuotą „Biržų rajono savivaldybė tikslina ir pildo informaciją apie turgų“. Šitą reikia skaityti itin atidžiai, nes ateis laikas, kai bus pasakyta: „Mes gi rašėme, in-for-ma-vo-me!“
Kodėl Savivaldybė laiku nepasikalbėjo su turguje prekiaujančiais žmonėmis? Ar užtenka, kad verslo pusryčiuose dalyvauja tie patys penki-šeši verslininkai? Ir tai yra rūpestis darbo vietomis, ekonomika?
Oficiali informacija teikiama Savivaldybės vardu. Toks biurokratinis saugumas. Mero pavardės nėra, bet jis gi Savivaldybės vadovas gal? Taigi, šiame straipsnyje teigiama, kad „Nei teisės aktai, nei minimo žemės sklypo (LIDL) nuomos sutarties sąlygos (kai žemės sklypas išnuomotas be aukciono) neįpareigoja pastatų savininkų ir sklypo nuo-mininkų vykdyti turgavietės veiklą ar statyti prekybos paviljonus“.
Toliau – dar baisiau: „Nei projektuotojų pateiktoje projektinėje dokumentacijoje, nei projektinių pasiūlymų viešo pristatymo metu nebuvo minima, kad sklype bus įrengta turgavietė“. Toliau tikslinamas teiginys apie galimybę prekiauti Ūkininkų turguje: „… tokia galimybė negali būti pateikiama kaip Savivaldybės garantija ar jau priimtas sprendimas“.
Esminis klausimas – kodėl Savivaldybė tikslina mero žodžius?! Iš esmės tai didžiulis informacinis pralaimėjimas, žinant klausimo jautrumą.
Jurgitos Morkūnienės straipsnyje „Turgaus prekiautojus labiausiai vargina nežinomybė“ (2026 09 22) LIDL-o atstovai komentuoja paviljono rekonstrukciją, stoginių nemini; „Maximos“ specialistė kviečia registruotis prekiauti internetu Ūkininkų turguje, bet ateitis irgi problemiška: „Šiuo metu vyksta preliminarūs parduotuvės planavimo darbai“.
Tai kaip yra iš tikrųjų? Kodėl Savivaldybė laiku nepasikalbėjo su turguje prekiaujančiais žmonėmis? Ar užtenka, kad verslo pusryčiuose dalyvauja tie patys penki-šeši verslininkai? Ir tai yra rūpestis darbo vietomis, ekonomika? Meras, administracijos direktorė negalėjo / neturėjo pasikviesti turgaus prekiautojų atstovų (jie puikiai argumentuoja, turiu patirties)? Su žmonėmis užtenka bendravimo scenoje, per šventes? Esminis klausimas – kodėl Savivaldybė tikslina mero žodžius?! Iš esmės tai didžiulis informacinis pralaimėjimas, žinant klausimo jautrumą. Gal vis dėlto reikėtų mažiau komentuoti praeitį ir aiškiai atsakyti už dabartį? Siūlau pateikti labai paprastą, aiškią informaciją apie turgaus dabartį ir ateitį, kad ir atsistojus ant nostalgiško kartono iš vaikystės vizijų. Kokia čia savivalda, atsiprašant, kai piliečiai paliekami likimo valiai? Valdžia, bijanti žmonių? Kodėl viskas taip suvelta, jeigu tiesa vis tiek išaiškės? Kokia ilgalaikė dabartinių turgaus sklypų strategija? Savivaldybės valdytojai privalo žinoti. Ir žmonės turi sužinoti iš savo išrinktųjų, o ne iš spaudos.
Šiaip tai liūdnai juokinga ta biurokratinė, fotografinė savivalda. Tokia juodraščio būsena.
Šiluma Biržuose didžiausia vertybė, nes brangiausia?
Šiaip jau visi politikai turėtų išmokti pamoką – apie šilumos kainą Biržuose nekalbėti be argumentų.
Deja. Ir Biržų dabartinio mero viena iš pirmų žinučių buvo apie šilumos kainos galimą mažėjimą (2023 06 21 Savivaldybės tinklalapyje). Praėjo daugiau kaip treji metai. Dukart deja. Nes kaina didėja, „Litesko“ įžūlėja. Tarybos posėdyje į paprastą klausimą, ar Rinkuškių namų gyventojai buvo informuoti dėl katilų keitimo (investicija 79 000 Eur), „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ direktorė dukart pakartojo, kad nėra prievolės, įstatymų nepažeidžia. Čia kaip su turgumi – biurokratija valdo! Ar tas įžūlumas ateina iš galios pojūčio? Iš nacionalinio viešo valdžios pasipūtimo? Kai visur socdemai, tikimasi automatinio pritarimo? Šįkart balsų neužteko. Galbūt ne tik dėl aukštų kainų, nepasitikėjimo, bet ir nemokėjimo (nenorėjimo?) kalbėtis? Suprantu, kad visi pavargsta, bet tokia yra demokratijos, viešojo gyvenimo kaina.
Ir kai dar kas nors aiškins, kaip reikia nutraukti sutartį su „Litesko“, tai pirmiau reikėtų turėti tikslius skaičius ir įrankius: savo įmonę, išplėsti „Biržų šilumos tinklus“ (investicijos, specialistai!), kurie gebėtų administruoti, būti šilumos tiekėjais, ir gerai suskaičiuoti, kokia našta Savivaldybės biudžetui būtų sutarties netesybos. Du, trys milijonai čia ir dabar? Ant visų žmonių galvų?! Manot, atsipirktų? (Duok Dieve, pasiruošti iki 2034!) Kai tiek metų neišsprendžiamas Vabalninko šildymas, sudėtingesnis klausimas neatrodo įkandamas. Gal čia vis dėlto susipina specialistų, gebėjimų ir politinės valios stoka? Rinkimų šūkiai padeda trumpam. Kasdienybėje juda tik įprasti, suplanuoti projektai įprastu inertišku ritmu. Kažkaip. Atvežtos politikos žvaigždės palieka beprasmių žodžių drumzlinas upes ir nuotraukas. Visi seniai viską žino iš televizoriaus, laikraščių ir feisbuko. Baisus vis dėlto yra tas XXI a. oficialusis kalbėjimas, kai kalbama tais pačiais sakiniais: galva ištaria pradžią ir tu jau žinai, kas bus toliau.
Šiaip jau visi politikai turėtų išmokti pamoką – apie šilumos kainą Biržuose nekalbėti be argumentų.
Deja. Ir Biržų dabartinio mero viena iš pirmų žinučių buvo apie šilumos kainos galimą mažėjimą (2023 06 21 Savivaldybės tinklalapyje). Praėjo daugiau kaip treji metai. Dukart deja. Nes kaina didėja, „Litesko“ įžūlėja.
Apie svarbius ir svarbiausius
Iš mokinių, mokytojų skatinimo programos 15 tūkstančių skirta vaikų, jaunučių, jaunių sporto programai (Futbolo akademijai). Viskas gerai, gal tikrai būsim Radvilų ir sporto savivaldybė? Žiauru tik, kad užribyje paliekamos kitos sritys.
Nuo pat kadencijos pradžios siūlome keisti mokinių ir mokytojų skatinimo sistemą, nes atsirado finansinės galimybės, nes progresas turi būti, nes kitos savivaldybės seniai aplenkė, yra įdomių pavyzdžių.
Ką pasiekėme? Meras tarybos narį, kuris pasakė, kad mokytojo premija už mokinio paruošimą (šimtuką) yra dvidešimt eurų, o pasirodo – penkiasdešimt (!) išvadino melagiu. Vicemerė išlemeno, kad sportininkų pavyzdys įkvėps ir švietimiečių reikalus. Niekinis, nesibaigiantis, iki skausmo pažįstamas atsimušinėjimas. Lauksime 2027 m. biudžeto.
Šiaip tai liūdnai juokinga ta biurokratinė, fotografinė savivalda. Tokia juodraščio būsena. Kasdienybėje niekaip laiku nesusitinka klausimai, refleksija, atsakymai.
Šiandien visi ieško savo tapatybės, išskirtinumo – šalys, miestai, žmonės. Biržai?
Irutė Varzienė, Biržų rajono savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkė
