Kamerinio choro „Viktorija“ 30 metų veiklos jubiliejinis koncertas tik patvirtino, ką Biržams reiškia aukštą meninio lygio įvertinimą turintis ir jaunus žmones ugdantis bei jų ryšį su gimtuoju kraštu stiprinantis kolektyvas.
Spalio 3 dieną vykęs choro „Viktorija“ koncertas pradėtas subtiliu skambesiu ir tyliu choro ėjimu į salę, kurioje laukė dešimtmečiais ugdyti, ištikimais gerbėjais tapę klausytojai.
Vadovės Viktorijos vedami choristai į jubiliejinį koncertą žengė tyliai, tačiau jų atliekama daina, besiliejusi darniais, muzikalumu užtikrintais balsais, darė stiprų įspūdį. Žiūrovų eilėmis nubangavęs jaudulys išsiliejo plojimais, skirtais šventės kaltininkams ir jų vadovei.
Kamerinį chorą „Viktorija“ 1996 metais subūrė ir iki šiol jam vadovauja Viktorija Morkūnienė.
Tai yra žmogus, nuo kurio prieš 30 metų prasidėjo choro istorija. Moteris, kurios vardas reiškia žodį „pergalė“ arba „nugalėtoja“.
Kamerinis choras „Viktorija“ – daugelio tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatas, žymiausių šalies festivalių dalyvis. Lietuvos nacionalinis kultūros centras kolektyvui pakartotinai suteikė II kategoriją. Kategorija suteikiama įvertinus kolektyvo atlikimo kokybę, repertuaro sudėtingumą „Viktorijos“ repertuare – įvairių epochų ir skirtingų kompozitorių kūriniai, sakralinė muzika.
Choristai gieda Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, pasirodė Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje, Krekenavos bazilikoje ir kitose Lietuvos bažnyčiose. Jų atliekamos dainos ir giesmės skambėjo Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje, Pasaulio lietuvių dainų šventėse.
Choras „Viktorija“ yra tapęs neatsiejama Biržų krašto muzikinio gyvenimo dalimi.
Šventinio renginio vedėjai – tikri choro simboliai. Elegancija ir subtiliu šmaikštumu apdovanotas Gintaras Butkevičius – seniausias (pats save taip pristatęs) choro narys, kolektyvo dalimi esantis nuo pat įkūrimo pradžios. Jaunoji ir gražioji vedėjų dueto pusė – Ieva Morkūnaitė, kurią su choru sieja ypatingas ryšys. Ievutė (taip ją vadina choristai) – choro vadovės Viktorijos dukra. Abi šios gabumais, darbštumu apdovanotos moterys yra chorvedės, vargonininkės, pedagogės.
Atsinaujinantis, sykiu tradicijas išlaikantis ir ištikimos meilės muzikai vienijamas choras „Viktorija“ jaučia stiprų kolektyvo narių tarpusavio ryšį, palaikymą. Tą liudijo buvusių choristų sveikinimai, linkėjimai, prisiminimai. Ne tik chorą, bet ir šį pasaulį palikusių choristų atminimui bei pagerbimui skambėjo lietuvių kultūroje ypatingą mitologinę ir simbolinę reikšmę turintis kūrinys – Konstantino Mikalojaus Čiurlionio harmonizuota lietuvių liaudies daina „Oi, giria giružė“.
Spalvinga harmonija besiliejusioje choro balsų visumoje į aukštybes kilo ir anapilin neseniai iškeliavusios choristės Laimutės Aukštuolienės dukters Giedrės balsas.
Jubiliejinį koncertą puošė svečių iš Kupiškio (mišrus vokalinis ansamblis „Cantus Vita“) bei Muzikos ir teatro akademijoje studijuojančių biržiečių Gabrielės ir Hilarijos Čeponyčių atlikti kūriniai. Mergaitės – choristės Stasės Čeponienės dukros, su kuriomis choras „Viktorija“ yra ne sykį koncertavęs.
Šventėje skambėjo žodžiai apie meilę muzikai ir norą būti kartu. Chorą papildanti jaunystė, vertinama patirtis augina ir brandina brangų ryšį, išsiliejantį gražia ir profesionalia muzikine raiška.
