
Gyvename audringame bekraščiame informacijos vandenyne. Neįmanoma aprėpti visko, tačiau nenuleiskime rankų ir bandykime ieškoti savo kelio per naujienų bangas.
Lietuvoje mokytojai ir vėl ruošiasi streikui. Girdėjau klausimą, ko jie nuolat nerimsta. Veikiau turėtume klausti – kokią prasmę turi plačiai išreklamuoti Nacionaliniai susitarimai ar politinės programos, jei žodžiai netampa kūnu? Kiekvienas streikas sukelia daug nepatogumų ir vis dar tikiuosi, kad valdantieji įsipareigojimus mokytojams įgyvendins ir be streiko, tačiau labai svarbu politikams priminti įsipareigojimus, ypač kai netrukus vėl liesis Savivaldos rinkimų pažadai.
Galima suprasti ir valdančiuosius, kurie norėjo atrodyti kaip Kalėdų Senelis, tačiau nepagalvojo, kad ne taip paprastai visos dovanos atsiduria jo maiše. Dabar tenka teisintis dėl rekordinės valstybės skolos, kurios vien aptarnavimas reikalauja nepalyginamai daugiau nei suma, kurios reikalauja pedagogai ar statutiniai pareigūnai. Tenka ir vėl grįžti prie nepopuliarios lengvatų mažinimo ir mokesčių kėlimo temos.
Tenka ir vėl grįžti prie nepopuliarios lengvatų mažinimo ir mokesčių kėlimo temos. Tačiau netikiu, kad Savivaldos rinkimų išvakarėse bus imtasi ko nors nepopuliaraus. Jau dabar matome pastangas žmonių dėmesį nukreipti į kitas temas. Pavyzdžiui, į santykių su Kinija atkūrimą.
Tačiau netikiu, kad Savivaldos rinkimų išvakarėse bus imtasi ko nors nepopuliaraus. Jau dabar matome pastangas žmonių dėmesį nukreipti į kitas temas. Pavyzdžiui, į santykių su Kinija atkūrimą.
Ar tikrai Lietuvos ekonomiką išgelbės komunistinė Kinija? Primenu, kad santykiai nutrūko, kai kinai pradėjo šantažuoti, reikalaudami perleisti jiems strateginius objektus, ir bandė kontroliuoti mūsų ekonominį gyvenimą. Santykiai su Taivanu nebuvo problemų priežastis, bet veikiau alternatyvos paieškos. Neatmetu galimybės, kad santykių su Kinija gerinimas gali būti labai naudingas šiame procese aktyviai dalyvaujantiems politikams. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad Kinijos valdžia puikiai žino, kada naudoti botagą, o kada – meduolį, tačiau bendrai Lietuvos gerovei tai tikrai neatneš apčiuopiamos naudos. Paprasčiausiai tai dar viena valstybių, turinčių imperialistines ambicijas ir siekiančių, kad tarptautinėje politikoje galiotų „stipresniojo teisės“ pergalė. Tiesą sakant, nelabai nuoseklu vis kartoti, kaip mes aršiai piktinamės Rusijos agresija, ir nekreipti dėmesio į visus Kinijos režimo veiksmus. Lygiai taip pat nėra nuoseklu piktintis migrantų antplūdžiu ir kita ranka leisti augti Kinijos interesų įtakai mūsų ekonomikoje.
Skelbiame apie didžiulius gynybos biudžetus, bet tuo pačiu nesugebame įgyvendinti visuotinio šaukimo, atidedame jį į ateitį, kai visai neaišku, ar dar jo reikės. Šios reformos esmė buvo atgrasyti potencialius priešus dabar, o ne po dešimtmečio.
Tiesa, galbūt veltui reikalauju nuoseklumo užsienio politikoje, jei jo trūksta visame valstybės gyvenime. Skelbiame apie didžiulius gynybos biudžetus, bet tuo pačiu nesugebame įgyvendinti visuotinio šaukimo, atidedame jį į ateitį, kai visai neaišku, ar dar jo reikės.
Šios reformos esmė buvo atgrasyti potencialius priešus dabar, o ne po dešimtmečio.
Aišku, galime pasidžiaugti, kad gyvename gerokai ramiau nei mūsų kaimynai lenkai. Nerimą dėl susipriešinimo, susijusio su Konstitucinio teismo krize, čia netruko pakeisti Krokuvos tragedija. Žudikas ne koks nors islamo fundamentalistas, nekenčiantis Vakarų, bet griežtų nacionalistinių pažiūrų lenkas. Kaip dera visiems mums elgtis, kad tokios tragedijos nesikartotų?
Ar bus atrastas koks nors pėdsakas su bendru chaoso kėlimu Europoje, apie kurį perspėja analitikai ir specialiosios tarnybos?
Tektoniniai politiniai lūžiai vyksta ir už Atlanto. Neįtikėtinai ryžtingai amerikiečiai išreiškė nepasitenkinimą prezidento Donaldo Trumpo bepročiavimu tiek vidaus, tiek užsienio politikoje. Ekspertai vieningai pripažįsta, kad Kongreso rinkimų JAV rezultatas nėra sąlygotas sukilusios meilės demokratams, bet veikiau atskleidžia nusivylimą D. Trumpu. Pastarasis reaguoja įprastai – vėl išreiškė įsitikinimą, kad rinkimai suklastoti, paskyrė radikalių pažiūrų politiką savo administracijos vadovu ir ruošiasi kovai su demokratų dauguma Kongrese. Galima drąsiai sakyti, kad artimiausiu laikotarpiu situacija JAV bus neprognozuojama.
Labai apmaudu ir skaudu, kai dalis Vakarų politikų, net ir Lietuvoje, nenori pripažinti akivaizdaus fakto, kad ukrainiečiai šiandien kovoja ir už mus.
Lengviau prognozuoti, kad vargu ar kokių realių rezultatų turės D. Trumpo surengtos trišalės derybos dėl karo Ukrainoje. Ciniška V. Putino ir D. Trumpo sąjunga spaudžia ukrainiečius į kampą. Jei karo veiksmai nesiliaus, ukrainiečių laukia tragiška žiema. Tačiau, jei ukrainiečiai sutiks su iš esmės kapituliacijos sąlygomis, tai reikš, kad Rusija po neilgo atokvėpio ir toliau tęs kovą prieš Europą ir, tikėtina, dar aršiau. Labai apmaudu ir skaudu, kai dalis Vakarų politikų, net ir Lietuvoje, nenori pripažinti akivaizdaus fakto, kad ukrainiečiai šiandien kovoja ir už mus. Europa išlieka nuosekliausia Ukrainos sąjungininke, tačiau nemažai trypčioja vietoje ir vis skaičiuoja, kaip „išsisukti“ su minimumu.
Iš dalies galima suprasti ir Vakarų Europos lyderius. Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje vyksta protestai. Kažkiek pakurstyti iš šalies, tačiau nemaža dalimi subrandinti vietos socialinių problemų. Tai, kad šių protestų metu skamba ir palestiniečius palaikantys šūkiai, puikiai atskleidžia, kokiame globaliame pasaulyje gyvename, kur viskas labai susiję. Aukštos naftos kainos tapo labai svarbiu veiksniu JAV Kongreso rinkimuose. Izraelio veiksmai Gazos ruože tampa svarbia tema europiečių politiniuose debatuose.
Prieš kelias dienas pasirodė žinia, kad Izraelyje Vyriausybę formuoti bandys Gadi Eisenkotas ir galbūt jį parems vietos arabų politikai. Tai galėtų būti visiškai naujo Izraelio valstybės gyvenimo puslapio pradžia ir yra kažkiek vilties, kad būtų sprendžiamas žydų ir palestiniečių taikaus sambūvio klausimas. Tačiau viskas labai trapu.
Suprantu, kad norisi paprasčiausiai nusisukti ar pasislėpti nuo visų pasaulio problemų. Beprasmiška nerimauti dėl to, ko negali niekaip pakeisti. Tačiau neapsigaukime, kad nuo mūsų visai niekas nepriklauso.
Nors dar pirma lapkričio pusė, Lietuvoje jau aktyviai įžiebiamos eglutės ir pradeda skambėti šventinės melodijos. Netrukus prasidės svarstymai, kiek pabrango švenčių vaišės. Suprantu, kad norisi paprasčiausiai nusisukti ar pasislėpti nuo visų pasaulio problemų. Beprasmiška nerimauti dėl to, ko negali niekaip pakeisti. Tačiau neapsigaukime, kad nuo mūsų visai niekas nepriklauso. Apsidairykime ir išvysime daug, regis, nedidelių detalių, kurias galime pakeisti. Didžiausios permainos prasideda nuo smulkmenų. Tik svarbu neprarasti kantrybės ir neprarasti budrumo informacijos vandenyne, nes įtrauks melagienų ir plepalų „duobės“.

