„Visas miestas prie vieno stalo“
Taip savivaldybės meras Vytas Jareckas pavadino ketvirtadienį vykusią miesto seniūnaičių sueigą Biržų miesto seniūnijoje. Seniūnės Kristinos Undzėnienės kvietimu pasitarti ir išsakyti savo rūpesčius rajono vadovams susirinko miesto seniūnaičiai. Susitikime dalyvavo savivaldybės meras Vytas Jareckas, administracijos direktorė Irutė Varzienė, seniūnaičiai Stasė Karosienė, Danguolė Ignatjeva, Aida Kulbienė, Admondas Lionas, Romas Gendvilas, Gediminas Spalvis, Tomas Aleksandravičius, Virginijus Laumė.
Seniūnaičiui G. Spalviui atrodė, jog kadaise seniūnijos posėdžių stalas buvo kiek ilgesnis. „Tai juk ir žmonių Biržuose tuomet gyveno daugiau“, – vaizdžiai paaiškino meras.
Nelengva seniūnijos kasdienybė
Biržų seniūnė K. Undzėnienė trumpai apžvelgė per praėjusius metus seniūnijos nuveiktus darbus. Jų išties nemaža, nors dėl pandemijos trūko darbo rankų. Išduota galybė gyventojams reikalingų įvairių pažymų, deklaruoti nauji ir išvykstantys gyventojai, dirbta su socialinės paramos gavėjais, dalinta pagalba maisto produktais. Ant seniūnijos pečių guli miesto teritorijų ir kapinių priežiūra, valymas, medžių kirtimas, pakrančių tvarkymas ir daug kitų darbų. Sėkmingu darbu seniūnė įvardino daugiabučių namų senų kiemo įrenginių tvarkymą, jų šalinimą.
Seniūnė pažymėjo, kad prižiūrimos erdvės plečiasi, todėl nuolatos juntamas darbo jėgos trūkumas,o daugiausiai tenkintis reikia už socialines pašalpas atidirbančių gyventojų darbštumu. Seniūnijos darbuotojams teko patikslinti žmonių deklaruotas gyvenamąsias vietas, nes ši informacija Registrų centre buvo netiksli. Teko įdėti nemažai pastangų, kad surastų apie 300 gyventojų ir patikslintų jų adresus.
Veiklą vertina gerai
Savivaldybės administracijos direktorė I. Varzienė sakė, kad seniūnės K. Undzėnienės darbą vertina gerai. Anot direktorės, seniūnė operatyviai reaguoja į kasdienius gyventojų skundus ar kitokius pageidavimus, yra objektyvi bei sąžininga savo atsakymuose. Seniūnė aiškiai įvardijanti, ar problema sprendžiama dabar, ar bus išspręsta artimiausiu laiku, o kažkokia bėda gali būti likviduota tik ateityje.
I. Varzienė minėjo, kad savivaldybė neatsisako minties iškelti konteinerių aikštelę nuo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčias šventoriaus tvoros, tačiau šiais metais to padaryti gali dar nepavykti. Priežastis – reikia parengti projektą, naujoje vietoje padaryti archeologinius tyrimus ir šie darbai gali užtrukti. Bet darbai pradėti ir nauja aikštelė kitoje vietoje turėtų atsirasti 2023 metais. Direktorė minėjo Astravo socialinius būstus, skendusią po liūčių Liepų gatvę ir kitus nedidelius, bet miesto gyventojams labai svarbius darbus, kurie buvo atlikti ar ruošiamasi atlikti.
Pirmą kartą – išlaidų kompensavimas
Seniūnė pristatė naują seniūnaičių veiklos išlaidų apmokėjimo ir atsiskaitymo tvarką, patvirtintą vasario mėnesį vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje. Taryba pritarė, kad seniūnaičiai per metus gali kompensuoti iki 100 eurų veiklos išlaidų, pateikdami jas pagrindžiančius dokumentus – sąskaitas, kvitus. Tai gali būti transporto, telefono, interneto, kanceliarinės ir kitos išlaidos, atitinkančios seniūnaičių veiklos pobūdį. Kitais metais šią sumą ketinama didinti iki 120 eurų. Iki šiol seniūnaičiams jokios veiklos išlaidos kompensuojamos nebuvo.
Balos, akmenys ir kelkraščių šlamštas
Meras kvietė seniūnaičius išsakyti didžiausias jų seniūnaitijas kamuojančias bėdas, nes dalyvauja ir politinės, ir vykdančiosios valdžios atstovai. O bėdų yra kiekvienoje seniūnaitijoje.
Laisvės seniūnaitė S. Karosienė kalbėjo apie skęstantį Respublikos – M. Ir J. Yčų gatvių kampą bei greta esančią žvyruotą automobilių stovėjimo aikštelę. Kadangi aikštelėje didelis automobilių judėjimas, ten nuolatos susidaro didelės, vandens pilnos duobės, nors aikštelė ir greideriuojama. Pasak I. Varzienės, yra ruošiamas M. ir J. Yčų gatvės rekonstrukcijos projektas, reikia tikėtis, kad jis apims ir minimą aikštelę. Meras papildė, kad savivaldybė turi baigti daug pradėtų viešųjų erdvių tvarkymo projektų, kurie smarkiai pabrango ir reikalauja papildomų savivaldybės biudžeto lėšų. Tai apsunkina kitų darbų finansavimą.
Dar viena bėda – žvyruotos gatvės. Negana, kad jas reikia greideriuoti, tačiau kai kuriose nebėra ką lyginti – reikalingas žvyravimas. Bėda ta, kad iš karjero vežamas žvyras yra su didžiuliais akmenimis, prastas ir netinkamas gatvių žvyravimui. Apie tai sakė ir Aušros seniūnaitė D. Ignatjeva.
S. Karosienė prašė, kad vykdant gatvių asfaltavimo projektus atsakingi specialistai atkreiptų dėmesį į paliekamų kelkraščių kokybę. Kaip pavyzdį minėjo Krantinės gatvę, kurioje liko suversti akmenys, šaknys ir kitas šlamštas. Dabar rangovas šiuos trūkumus kiek aptvarkė, tačiau ne iki galo.
Seniūnaitė kalbėjo ir apie savo kiemų nesitvarkančius žmones. Yra įsigudrinančių savo kiemuose prie pagrindinės gatvės laikyti palaidas vištas, kiti netvarko paveldėtų negyvenamų namų teritorijų. Moteris prašė, kad šiais klausimais aktyviau veiktų Viešosios tvarkos skyrius.
Vandentvarka, parkai ir griūvantys statiniai
Seniūnaitis A. Lionas kalbėjo apie vandentvarkos plėtros problemas, daug metų besitęsiančią diskusiją su UAB „Biržų vandenys“ dėl vandentiekio įrengimo Lauko bei Melioratorių gatvėse.
Apie tai jau buvo rašyta ankstesniame ŠR numeryje. A. Lionas turėjo pastabų ir dėl miesto eismo sistemos organizavimo, ženklinimo, parkavimo vietų įrengimo. Jo nuomone, eismo sutvarkymą Biržuose reikėtų patikėti nepriklausomų ekspertų komandai.
Agaro seniūnaitis R. Gendvilas sakė, jog A. Dauguviečio parke yra daug išvirtusių eglių kelmų. Seniūnaitis klausė, ar nėra galimybių tuos kelmus kaip nors susmulkinti ir pašalinti, nes jie darko vaizdą. Anot seniūnės K. Undzėnienės, apie tai nuolat svarstoma, tačiau kelmų frezavimas yra brangus – vieno kelmo susmulkinimas kainuoja 50 Eur. Vien apie vaikų žaidimų aikštelę tokių smulkinamų kelmų yra apie 30. K. Undzėnienė sakė bandysianti išsiaiškinti, ar įmanoma rasti pinigų šiems darbams tikslinėse programose.
Kitas galvos skausmas – apleista buvusi irklavimo bazė Kilučių ežero pakrantėje. Nors teritorija ir pastatas formaliai turi savininką, tačiau joje niekas netvarkoma. Anot R. Gendvilo, pastatas irsta ir griūna, o jo teritoriją yra pamėgę vaikai. Vaikai atvažiuoja dviračiais, ką ten veikia, neaišku, o apleistame pastate gali atsitikti visokių nelaimių. Sykį buvo pakviesta policija, bet kol ekipažas atvažiavo, praėjo kelios valandos ir vaikų ten pareigūnai neberado. Negana to, pasak seniūnaičio, jis dar turėjo aiškintis, kad tai buvo nemelagingas iškvietimas. R. Gendvilas nuogąstavo, kad griūvančiame statinyje vaikai gali susižeisti ar netgi būti užversti, todėl reikia imtis priemonių, kad savininkai užtikrintų tvarką.
Kelio ženklai, plaukiančios durys ir uždarytas tiltas
Yra pavojų ir Vabalninko gatvėje. Pasak seniūnaitės D. Ignatjevos, pavojinga tapo Vabalninko gatvė ties „Maxima“ parduotuve. Žmonės mašinas stato abiejose gatvės pusėse, eismas čia intensyvus, matomumas prastas, pėsčiųjų perėjų nėra, o bėgiojančių į vieną ar kitą pusę daug. Antra bėda – toje vietoje po lietaus nuolatos susidaranti didelė bala. V. Jareckas sakė, jog dėl balos ir nuolydžių sutvarkymo buvo kreiptasi į Automobilių kelių direkciją, nes gatvė yra jų priežiūroje. O dėl automobilių statymo apribojimo reikia kreiptis į Saugaus eismo komisiją.
Seniūnaitis G. Spalvis sakė apie savo gatves nešnekėsiantis – jos tokios pat kaip ir kitose seniūnaitijose. Vyras norėjo pakalbėti apie vandens telkinius. Jo nuomone, gėda, kad nėra jokios prieplaukos, kur atvykėlis svečias galėtų nuleisti valtį į Širvėnos ežerą, romantiškai paplaukioti, pasigėrėti panorama. „Be kažkokių atvilktų ir numestų durų ar dar kokių sukaltų lentgalių, pas mus nieko nėra. Nuvažiuokite ir pasižiūrėkite, kas Kupiškyje šiuo klausimu padaryta. Net medžių įgriuvusių į upę pas mus sutvarkyti negalima, kažkokie draudimai galioja“, – piktinosi G. Spalvis. I. Varzienė nuramino seniūnaitį, kad valčių prieplaukos Širvėnos ir Kilučių ežeruose jau yra suplanuotos ir nupirktos.
Pasak mero, ateityje prieplaukoms bus galima panaudoti pontoninį tiltą, kuris netrukus bus nutiestas per Agluonos upę. Gegužės mėnesį Kęstučio gatvės tiltas bus uždarytas remontui, o pėstieji galės upę kirsti pontoniniu tiltu iš Dvaro gatvės į Socialinių paslaugų centro kiemą ir Rotušės gatvę. Tilto Remontas truks iki spalio mėnesio, todėl reikia susitaikyti, jog mieste bus transporto problemų.
Susitikimo pabaigoje seniūnė K. Undzėnienė pristatė jau veikiančią savivaldybės kapinių skaitmeninę sistemą, papasakojo, kokią naudą ši sistema teikia seniūnijų darbuotojams bei kapinių lankytojams.
