Geidžiūnuose vyko atminimo popietė „Toks gyvenimas… Mokėkime džiaugtis“, skirta pagerbti tremtinę, literatę, tautodailininkę, visuomenininkę Ereną Aukštuolienę ir paminėti jos 90-ąsias gimimo metines.
Renginio vedėja bibliotekininkė Liuda Prunskienė kalbėjo apie E. Aukštuolienės gyvenimą, kūrybą, visuomeninę veiklą.
E. Aukštuolienė gimė 1932 metų kovo 3 dieną Geidžiūnų kaime, Petro ir Adelės Kairių šeimoje. 1948 m. dar būdama nepilnametė Erena kartu su šeima buvo ištremta į Sibirą.
Prabėgus dešimčiai metų grįžusi E. Aukštuolienė savo gimtajame krašte nieko neberado, jautėsi nelaukiama, tad drauge su vyru Eriku Aukštuoliu išvyko į Žemaitiją.
1981 metais E. ir E. Aukštuoliai grįžo į Biržus. Erena aktyviai įsitraukė į visuomeninę veiklą, palaikė naujai atgimstančią Lietuvą, rašė eiles, dainavo, priklausė Biržų literatų klubui „Versmė“, neįgaliųjų draugijai „Svajokliai“, taip pat Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Biržų skyriui. Už savo prasmingą ir svarbią veiklą apdovanota antrojo laipsnio ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“.
E. Aukštuolienė mirė 2011 metais.
L. Prunskienė, kalbėdama apie E. Aukštuolienę, sakė: „Iki pat gyvenimo pabaigos siekė įamžinti Biržų kraštą, jo istoriją“.
Viena iš E. Aukštuolienės parašytų knygų „Geidžiūnai“ (2005 m.), kurioje aprašoma Geidžiūnų kaimo istorija, turi svarią išliekamąją vertę. Besidomintiems tremtimi, Biržų krašto tremtinių likimais svarbi Erenos parengta knyga „Ešelonas 97-906“. E. Aukštuolienė iki skausmo mylėjo Lietuvą ir brangino savo gimtąjį kraštą. Tai ypač atsispindi jos autorinėje poezijos knygoje „Mokėkime džiaugtis“.
Savivaldybės tarybos narė Toma Karvelytė renginio dalyviams kalbėjo apie istorinį palikimą, kultūrą. Akcentavo, kad tokie renginiai įprasmina Geidžiūnų kaimo veiklą.
Pedagogė, buvusi ilgametė Geidžiūnų mokyklos direktorė Vitalija Bogomolova pabrėžė, kad iš E. Aukštuolienės gali visi pasimokyti. Ji paliko gilų prisiminimą bei pagarbą kiekvienam žmogui.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Biržų skyriaus narių vardu kalbėjo Vidutis Šeškas. Jis pasidžiaugė, kad E. Aukštuolienė nėra pamiršta gimtajame krašte, o jos veikla įprasminta šiuo renginiu, kuriame dalyvavo ir jaunieji šauliai.
Erenos Aukštuolienės sūnus Artūras Aukštuolis ir jos marti Laima Aukštuolienė renginio pabaigoje dėkojo visiems, atėjusiems į atminimo popietę, prisiminusiems Lietuvos ir Biržų krašto patriotę E. Aukštuolienę pačiu gražiausiu ir maloniausiu žodžiu.
L. Aukštuolienė dėkojo bibliotekininkei Reginai Kavaliauskienei, kuri negalėjo dalyvauti renginyje, tačiau labai daug kuo padėjo, kad šis įvyktų.
„Mūsų trumpas, bendruomeniškas pasibuvimas prisimenant E. Aukštuolienę – be galo prasmingas. Kuklūs gėlių žiedai, vazoje prasprogę medžių lapeliai primena tą viltį, kad po visų naktų išaušta rytas. Iš visos širdies ir tik E. Aukštuolienei atminti“, – baigdama renginį sakė L. Prunskienė.
E. Aukštuolienės eiles skaitė Gabrielė Likaitė ir Rita Venskūnienė.
Dainas atliko L. ir A. Aukštuoliai, tremtinių choras „Tremties aidai“ ir Anglininkų ansamblis (vad. L. Aukštuolienė).
Renginio organizatoriai – Nausėdžių biblioteka, Nausėdžių kultūros namai, Geidžiūnų bendruomenė.
Nausėdžių bibliotekos informacija
