Verbų sekmadieniu katalikiškajame pasaulyje prasidėjo Didžioji savaitė.
Keliaudami per gavėnią išgyvename daug mus supančios ne tik fizinės, bet ir dvasinės tamsybės. Ji tyko iš pasaulį apėmusios neatpažįstamos ligos ir daugelio ilgai neatpažinto rusų valstybės žmonių žiaurumo, išsiveržusio gyvybes naikinančio karo ugnimi.
Verbų (Kristaus kančios) sekmadienio esmė – apie tai, kaip priimti užklumpantį gyvenimo siaubą, mokytis ištverti, iškentėti ir neleisti užgesti vilčiai.
Apie tai buvo Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje gavėnios rekolekcijoms vadovavusio jėzuito Gintaro Vitkaus SJ homilija. Šiuo metu Rygoje gyvenančio vienuolio pamokslas netiesiogiai vertė prisiminti popiežiaus žodžius apie mūsų dvilypumą – gebėjimą būti ne tik ištikimais, bet ir galinčiais išduoti ar pabėgti. Apie būtinybę susimąstyti, kieno pusėje esame.
Verbų sekmadienis – diena, kai džiaugsmą ir šlovinimą keičia kančia ir skausmas.
Šios dienos Mišių liturgija primena garbingą Kristaus įžengimą į Jeruzalę, kur minios jam po kojomis klojo palmių šakas šaukdamos: „Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!“
Verbų sekmadienio dvasią, tai, kuo virto Kristaus Karaliaus įžengimo į Jeruzalę šventė, Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje tikintiesiems padėjo pajusti bendruomeniškas Šventojo Rašto skaitymas. Verbų sekmadienio ir šių dienų aktualijų sąsajų buvo ir kunigo Jono Tamošiūno homilijos mintyse.
Tikinčiųjų bendruomeniškumo auginimas – kryptingos kunigo J. Tamošiūno pastangos. Prieš Mišias vabalninkiečiai rinkosi Žolinės aikštėje. Čia atėjo ir ne visada į bažnyčią drįstantys užsukti žmonės, su palaimintomis verbų šakelėmis į savo namus parsinešę artėjančių Velykų – vilties ir prisikėlimo dvasią. Iš aikštės tikinčiųjų procesija pasuko į bažnyčią Eucharistijos šventimui.
Vabalninkas Verbų sekmadienį pasitiko miestelio puošmenomis. Ypatingu subtilumu džiugino žiedinėje sankryžoje esanti kompozicija. Ją ir kitas puošmenas kūrė Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Vabalninko skyriaus dekoratyvinio apželdinimo ir verslo profesijos mokytoja Aušra Simėnienė ir jos vadovaujamo būrelio „Floristikos magija“ moksleiviai.
Vabalninko seniūnija Velykas pasitinka solidarizuodamasi su Ukrainą palaikančiu pasauliu. Seniūnijos pastato languose kaip viltis šviečia Lietuvos ir Ukrainos vėliavėlės, kurias gamino seniūnijoje dirbantys žmonės.
