Jei gerumas yra jauki atmosfera, svetingumas, glostantys muzikos garsai, mielo žodžio aidesiai, sceninio šokio sukiniai ir bendraminčių šypsenos, tai viso to buvo apstu rajono Biržų kultūros centre spalio 28 d. vykusiame respublikiniame neįgalių žmonių teatrų festivalyje „Gerumo sparnai“.
Renginį organizavo Biržų kultūros centras pagal meno vadovės Jūratės Garnelienės parengtą projektą, kurį rėmė Panevėžio apskrities regioninė kultūros taryba.
Festivalyje dalyvavo aštuoni kolektyvai iš penkių rajonų. „Kaip paukščiai suskrido pasidalinti su kitais savo gerumo vaisiais – savo menu“, – sakė Biržų savivaldybės mero pavaduotoja Audronė Garšvaitė, kartu su Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiąja specialiste Lina Vireliūniene įteikdama visiems kolektyvams savivaldybės parūpintų dovanų. Renginio pradžioje Jūratė Garnelienė, atlikusi jautrią dainą, gausiai susirinkusiems atlikėjams ir žiūrovams linkėjo festivalyje patirtas gerumo emocijas parskraidinti į savo kolektyvus, į šeimas. Be to, festivalio dalyviams malonius žodžius išsakė Seimo narys Valdemaras Valkiūnas, Biržų socialinių paslaugų centro direktorė Jolanta Jasinskytė ir kiti.
Pagal skoningai ir informatyviai paruoštus lankstinukus, pirmoji turėjo pasirodyti Panevėžio jaunuolių dienos centro trupė „Svajokliai“, tačiau jiems neatvykus renginio vedėja Jūratė Garnelienė pakvietė į sceną Pasvalio sutrikusio intelekto žmonių užimtumo centro „Viltis“ kolektyvą „Pasvaliečė“. Mūsų kaimyninio rajono atstovai parodė spektaklį „Draugystė“ (vadovai Erika Juktonienė ir Ieva Tamašauskaitė). Per muziką, šokį, vaidybą buvo atskleista graži idėja, kad gerumas – tai malonūs santykiai, kurie subrandina viltį ir padeda įgyvendinti svajones.
Labai šiltai žiūrovai priėmė Rokiškio socialinės paramos centro socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo dienos centro trupės „Džiugena“ spektaklį „Didžiausias noras“ (pasakos „Auksinė žuvelė“ motyvais). Jos vadovas Arūnas Zibolis ir pats mikliai sukosi pirmaplaniame vaidmeny, ir pagal ekspresyvią muziką puikiai „ganė“ ir vedžiojo skaitlingą, geltonais apdarais pasipuošusį vaidintojų būrį.
Žiūrovus pajusti šokio judesio galią paskatino Zarasų socialinės globos namų šokių kolektyvas „Saulė“, kartu su vadove Justina Komkiene pristatęs du dabar labai populiarius masinius šokius. Suvalkijos socialinės globos namų iš Marijampolės spektaklis „Stebuklingas kelias“ (vadovės Raminta Sinkevičienė ir Gailutė Dovydėnienė) bylojo apie tai, kad visi turi po savo nepaprastą kelią, kupiną įvairių išbandymų, ir labai svarbu jame sutikti tik gerus žmones.
Renginio viešnios rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Astros Korsakienės sveikinime nuskambėję žodžiai, kad „didžiausia vertybė – buvime kartu, galėjime prisiliesti prie meno“ lyg aidu atsikartojo Pasvalio rajono Lavėnų socialinės globos namų spektaklyje „Keleivis“ (vadovas Sigitas Paliukas). Nemažas būrys skaitovų epizodiškai pritariant gitarai skaitė arba deklamavo sudėtingus poetų tekstus apie žmogaus – keleivio santykį su aplinka ir pačiu savimi.
Biržams atstovavo du kolektyvai. Juos paruošė šaunioji, visur spėjanti, kaip sakė Seimo narys Valdemaras Valkiūnas, Biržų varomoji jėga Jūratė Garnelienė. Į sceną pirmą kartą įžengė Savarankiško gyvenimo namų dainininkų ansamblis. Nors jis susikūrė neseniai, bet šaunieji dainorėliai jau spėjo paruošti keletą populiarių dainų, kurias atliekant pritarė žiūrovai.
Festivalio „vinimi“, remiantis pakalbintų žiūrovų nuomonėmis ir gausiais aplodismentais, tapo Biržų socialinių paslaugų centro trupės „Mes esame“ spektaklis „Motinos meilė“. Savita scenografija, brandus siužetas apie motinos reikšmę bręstant žmogui, gerai „sustyguota“ saviveiklininkų laisva vaidyba – tai puikus režisierės ir vadovės Jūratės Garnelienės darbas. Matyti, kad tai ne proginis, ne vienkartinis, „dėl pliuso“ spektaklis, o ilgo, nuoseklaus darbo, kantrių repeticijų vaisius.
Renginio pabaigos staigmena – žiūrovams netikėtas Rokiškio rajono Skemų socialinės globos namų kaimo kapelos „Skemena“ (vadovai Žana Kaladienė ir Vytautas Statulevičius) atvykimas. Entuziastingas kolektyvas ir pagrojo, ir padainavo, visiems linksmą ūpą dar aukščiau pakėlė – tuo pasirodymu tarsi afišavo žiūrovams tinkantį posakį: „Geras įeik, dar geresnis išeik“.
Festivalio dalyviai išvyko papildę savo dvasines ir fizines kraiteles emociniu gėriu ir renginio rėmėjų dovanomis, padėkos raštais. Jūratė išsitarė visų lauksianti po metų – renginys turėtų tapti tradicinis.
