Vasara – visokių linksmybių metas. Populiarūs ir nelabai atlikėjai tokiu metu mėgsta rengti koncertinius turus po visą šalį, užsukdami ir į tokius menkus kaimus, į kuriuos net autoparduotuvė tingi važiuoti. Politikai vertina gerąją patirtį ir seka pramintomis pėdomis. Dabar po rajono seniūnijas keliauja savivaldybės mero komanda, pristatydama per metus rajono valdžios atliktus darbus bei išklausydama vietos gyventojų pastabas, pasiūlymus bei priekaištus.
Pirmadienį rajono meras Vytas Jareckas savo veiklos ataskaitą pristatė Parovėjos seniūnijoje.
Kad neatrodytume kaip viduramžiais
Į Parovėją kartu su meru atvyko jo patarėja Joana Kvedaravičienė bei administracijos direktorė Irutė Varzienė. Savivaldybės tarybai atstovavo „savo parapijos“ žmogus, verslininkas Audrius Jukna. Sprendžiant iš susirinkusių klausytojų skaičiaus, seniūnijos žmonės didelių priekaištų rajono valdžiai neturi. O jei neturi bėdų, tai ir į susitikimą neini.
Savo pranešime meras V. Jareckas daugiau kalbėjo apie politinius rajono valdymo aspektus – sudėtingą 2021 metų situaciją savivaldybės taryboje, koalicijos „Vieningi Biržai“ griūtį, naujos valdančiosios koalicijos suformavimą. Meras apžvelgė savivaldybės pavaldume esančių įmonių veiklą, didžiausius jiems tekusius iššūkius. Kalbėta apie didžiausius savivaldybės vykdomus projektus, perspektyvoje numatomas investicijas į kaimiškąsias vietoves per Panevėžio regiono plėtros tarybą, darbus, kurių dar nepavyko atlikti.
Administracijos direktorė I. Varzienė sakė esanti patenkinta Parovėjos seniūnės Daivos Juozaitienės darbu, jos racionalumu, sprendžiant darbinius klausimus. „Tos kasdienės problemos – socialinis aprūpinimas, kapinių ir kelių priežiūra – tai praktiškai apima visą žmogaus gyvenimą. O šios paslaugos teikiamos pakankamai gerai. Tai ir yra valdžios paskirtis, o ne reguliuoti kiekvieno žmogaus gyvenimą. Valdžia turi teikti viešąsias paslaugas, o už savo gyvenimą atsakingas kiekvienas žmogus“, – sakė administracijos direktorė. Ji dėkojo bendruomenių pirmininkėms, seniūnaitėms, visiems aktyviems ir bendruomeniškiems seniūnijos žmonėms. I. Varzienė kalbėjo apie biudžeto lėšas, jų šaltinius bei paskirstymą, seniūnijos teritorijoje savivaldybės lėšomis atliktus ir planuojamus darbus.
O geroji žinia, kurią pasak I. Varzienės, meras veža po visas seniūnijas, yra 2021 -2027 metų plane numatytos vandentvarkos lėšos. Savivaldybė yra pateikusi daugiau kaip 6 mln. eurų lėšų poreikį kaimiškų seniūnijų vandentvarkai. Tai preliminarus planas, jis dar bus svarstomas regionų taryboje. Jei jis bus patvirtintas, Medeikių ir Parovėjos kaimams kliūtų po 300 tūkst. eurų vandens tinklų plėtrai ir nugeležinimo įrenginių statybai.
Pasak I. Varzienės, prieš dešimtmetį kaimus kamavo trys pagrindinės problemos – keliai, vandentvarka ir apšvietimas. Dabar apšvietimas daugumoje gyvenviečių yra daugiau ar mažiau sutvarkytas. Jeigu pavyktų gauti lėšų vandentvarkos projektams, tai būtų didelis žingsnis į priekį, kad, anot I. Varzienės, „nebeatrodytume kaip viduramžiais“.
Kas valdys vandenį
Kalbai pasisukus apie dabar kaimuose veikiančius vandens tiekimo tinklus, Užušilių bendruomenės pirmininkė Zita Kėželienė domėjosi, kaip vyksta kaime esančio vandentiekio perėmimas į UAB „Biržų vandenys“ balansą. Pasak I. Varzienės, esami kaimų vandens tiekimo tinklai dažniausiai neturi reikiamų dokumentų, todėl savivaldybė turės daryti jų kadastrines bylas, kreiptis į teismą, kad objektai būtų pripažinti bešeimininkiais, ir tuomet UAB „Biržų vandenys“ galės juos perimti. Kita vertus, bendruomenės gali ir neperduoti savo vandenų bendrovei „Biržų vandenys“, tai bendruomenių apsisprendimo reikalas. Tačiau tokiu atveju bendruomenių atsakomybei lieka trasų priežiūra, remontas, licencijos ir kiti dalykai.
Parovėjoje vandenį tiekianti Vaškų šeima sakė, kad yra trys jų vandenvietės pajininkai ir, ko gero, teks atiduoti ją į UAB „Biržų vandenys“ rankas. „Man jau nusibodo, gal keturiasdešimt metų tą vandentiekį prižiūriu. Kai vandens nėra, tai anksti ryte pradeda skambinti, o kai reikia mokėti – tai dabar pinigėlių neturiu“, – sakė vyras.
Drąsiai kreiptis į politikus
Meras paprašė žodį tarti savivaldybės tarybos narį Audrių Jukną, su šypsena pridūręs, kad gal tai būsimas kandidatas į merus. Pasak A. Juknos, dabartinė daugiapartinė savivaldybės taryba dirba neprastai. Nors ir daug skirtingų nuomonių, pavyksta rasti bendrą sutarimą ir kompromisus. Metas įtemptas, kylančios kainos grasina neužbaigtiems savivaldybės projektams, bet kol kas su viskuo tvarkomasi. Politikas kvietė gyventojus neužsisklęsti su problemomis siaurame bendruomenės rate, drąsiai jas kelti ir savivaldybės tarybos nariams.
Nereikalingi pastatai
Diskutuota ir apie Užušilių kaime esančių kultūros namų bei Medeikių mokyklos likimus, šių pastatų galimą panaudojimą ar pritaikymą kitoms reikmėms. Didžiuliai pastatai tampa nereikalingi, sunku rasti jiems naują paskirtį. Anot V. Jarecko, neišvengiamai kitąmet teks spręsti Medeikių mokyklos klausimą, nes bendruomenei reikalinga tik sporto salė, o kas išlaikys visą likusi statinį? Anot A. Juknos, čia reikalingas strateginis apsisprendimas, kokį pastatą – mokyklos ar buvusios VšĮ „Vaiko užuovėja“ – pasirinkti ir investuoti tik į vieną. Kalbėta ir apie byrantį daugiabutį pastatą Medeikiuose, kuris ima kelti pavojų aplinkiniams. Jis nėra bešeimininkis, tačiau surasti jame butus turinčius žmonių nepavyksta, seniūnija su privatizuotu objektu irgi nieko daryti negali. Liūdnai konstatuota, kad tokių daugiabučių yra visose seniūnijose ir kol kas nėra aiškios vizijos, kaip su jais elgtis.
Keliai keleliai
Neišvengiamai kalbėta ir apie kelius, kurių seniūnijoje priskaičiuojama per pusantro šimto kilometrų, tačiau asfaltuotų – tik 4 kilometrai.
Seniūnaitė Nijolė Bagamolova sakė svajojanti iš Medeikių į Parovėją kada nors atvažiuoti dviračiu, bet bijanti, kadangi šio kelio atkarpos būklė irgi yra apverktina. Deja, kažko gero laukti kol kas neverta. Anot V. Jarecko, galima regėti daug panašios būklės ir neremontuojamų kelių ne tik Biržų rajone, bet ir visoje šalyje. Trūksta finansavimo, o dabar papildomų išlaidų dar reikalauja pasienio su Baltarusija stiprinimas, karas Ukrainoje, kartais išaugusios medžiagų ir energetinių resursų kainos. „Aš manau, svarbiausia, kad karo nėra pas mus. O dėl šito dar galime pakentėti. Jei karas atslinks iki mūsų, nei asfalto, nei vandentiekio nebereikės. Žinoma, mes turime šios dalykus planuoti, tačiau reikia įvertinti dabartinę situaciją ir valstybės išteklius bei šio meto prioritetus“, – sakė meras V. Jareckas.
I. Varzienės nuomone, reikalinga atskira valstybinė programa savivaldybėms, kuriose yra didžiausias neasfaltuotų kelių tinklas. Kol nebus tokio strateginio sprendimo, iš esmės šis reikalas iš vietos nepajudės. Savivaldybė dabar gaunamomis lėšomis per metus gali išasfaltuoti 2 -3 gyvenviečių gatves, ne daugiau.
Nors dabar vasara, bet kalbėta ir apie kelių priežiūrą žiemos metu, valymą ir barstymą, apie tai, kad kelininkai nepakankamai rūpinasi saugiomis eismo sąlygomis jų prižiūrimuose keliuose.
Medeikiuose – senelių namai
Parovėjos kaimo bendruomenės pirmininkė Vaidutė Stankevičienė turėjo visą šūsnį klausimų ir pageidavimų rajono valdžiai. Pirmiausia jai rūpėjo, kodėl Parovėjos kultūros namuose neliko visu etatu dirbančio meno vadovo. Anot pirmininkės, plečiasi meno kolektyvų skaičius, daugėja renginių, norinčių šokti, dainuoti ir muzikuoti žmonių netrūksta, o meno vadovo etatas sumažėjo. V. Stankevičienė kalbėjo apie būtinybę Parovėjoje įrengti žiedinę sankryžą, sutvarkyti Upės gatvės apšvietimą. Pirmininkės nuomone, reikėtų savivaldybės pagalbos įrengiant kaime maudyklą.
V. Stankevičienė sakė, jog bendruomenė turi idėją, kaip panaudoti Medeikių mokyklos pastatą – įkurti joje senelių namus. Anot kalbėjusiųjų, senelių apgyvendinimui jau dabar trūksta vietos, ir tokį poreikį turinčių žmonių skaičius tik augs. Šią mintį palaikė ir Medeikių kaimo bendruomenės pirmininkė Vida Vigelienė.
Administracijos direktorė I. Varzienė pritarė, kad ir socialinėje srityje reikia planuoti, todėl galima kalbėti ne tik apie senelių namus, bet ir apie grupinio gyvenimo namus bei kitus socialinius objektus. „Yra Medeikiuose tų senelių. Jie kalba, kad gerai būtų pagyventi tuose namuose per žiemą. Bet vasarą, sako, tai eisiu į savus namus, nes ten mano daržiukas, reikia agurkų pasisėti, dar ši bei tą“, – šmaikščiai ir kažkaip graudžiai pakomentavo senų žmonių požiūrį seniūnaitė N. Bagamolova.
Dar šiek tiek visi pasiginčijo dėl numatytų asfaltuoti Medeikių ir Parovėjos gatvių, kurių asfaltavimo pirmumas yra svarbesnis. Tačiau diskusijos šurmulį greit nuramino A. Jukna, pareiškęs, kad artimiausius trejus metus aptariamų gatvių asfaltas tikrai nepasieks, o po trejų metų planas bus atnaujinamas ir tada bus galima sudėlioti kitus prioritetus.
Gražiausia šio susirinkimo dalis buvo tai, kad į diskusijas įsitraukė visi susirinkimo dalyviai, nevaržomai dėstė savo mintis ir pasiūlymus. O svarbiausia, diskusijos vyko ramiai, dalykiškai, su derama pagarba tiek kalbėtojui, tiek klausytojui.
