Režisierių Mantą Kvedaravičių nužudė, kuomet jis bandė evakuoti civilius gyventojus iš Mariupolio, skelbiama „Projekt“ tyrime. Žurnalistams pavyko aptikti ir asmenis, galimai susijusius su jo žūtimi.
Mantas Kvedaravičius į Mariupolį išvyko iškart po karo pradžios, kad galėtų pratęsti savo dokumentikos darbą. Iš pradžių buvo pasirodžiusi informacija, kad režisierius žuvo raketai pataikius į automobilį, tačiau tiriamosios žurnalistikos leidiniai „Projekt“ ir „Spektr“ nustatė tikrąsias žūties aplinkybes pabendravę su tų dienų įvykių liudininkais.
Kovo 27-ąją M. Kvedaravičius, kartu su vairuotoju bandė iš Mariupolio išvežti tris moteris – viena iš jų turėjo vos mėnesio sulaukusį kūdikį. Būtent viena iš jų, Mariupolio gyventoja Angelina Sosnovskaja, žurnalistams papasakojo, kas nutiko.
Grupė turėjo iki savo mikroautobuso kaimyniniame Mariupolio rajone nueiti tris kilometrus – ir šį kelią teko įveikti trumpomis atkarpomis apšaudymų metu. Jie netikėtai pateko į Bohdano Chmelnickio bulvare esančio namo kiemą, kuriame tuo metu buvo įsikūręs Rusijos ir Donecko „liaudies respublikos“ (DLR) karių štabas – jie sulaikė M. Kvedaravičių ir jo vairuotoją.
„Jeigu mes būtume ėję va taip (aplink namą), Mantas būtų likęs gyvas, o mes įėjome į kiemą. Todėl, kad kieme degė laužai, žmonės ruošė maistą – mes galvojome, kad ten saugu. Ir mes tik įėjome į kiemą, o kieme priešais namą su laužais, pasirodo, pas juos buvo kažkas panašaus į štabą pirmame aukšte. Jie mums: „Stot!“. Ir vyrams įsakė eiti paskui juos. Mantas taip ir nuėjo – su mano rankine ant nugaros“, – pasakojo A. Sosnovskaja. Moterys pasislėpė viename iš aplinkinių butų ir praėjus tam tikram laiko tarpui dukart pabandė „ištraukti“ vyrus iš rusų štabo. Tačiau su jomis grįžo tik mašinos vairuotojas – jis papasakojo, kad ant Manto nugaros apžiūros metu rusai aptiko mėlynę (spėjama, kad ji liko nuo A. Sosnovskajos rankinės, kurią jis nešė). O kariai tokių apžiūrų metu itin įtariai žiūri į bet kokias žymes ant kūno, kurias galėjo palikti ginklai ar neperšaunama liemenė.
Režisierių jie pasiliko „pasiaiškinti“. Pabėgėlių grupė laukė Manto iki ryto, tačiau jis negrįžo. Tuomet moterys nusprendė iki autobuso keliauti pačios, sutiko Manto žmoną Aną Belobrovą ir papasakojo jai, kas nutiko. Ana išėjo ieškoti savo vyro ir balandžio 2-ąją aptiko jo kūną šiukšlių krūvoje netoli tos vietos, kur liudininkai paskutinį sykį matė jį gyvą.
„Aš pamačiau, kaip Aleksandras priėjo prie kažkokios jaunos nedidelio ūgio moteris, pakalbėjo su ja, ir ji paprasčiausiai iškart nuėjo į tą pusę, iš kur mes atėjome. Ji išėjo ten, kur sulaikė Mantą, ji nuėjo ir ieškojo jo iki balandžio 2-osios. Galų gale ji rado jį šiukšlių krūvoje, (kur) jie jį tiesiog išmetė“, – cituojama A. Sosnovskaja.
„Projekt“ ir „Spektr“ žurnalistai pabendravo su keliais Chmelnickio bulvaro namų gyventojais ir nustatė, kad šį rajoną kovo mėnesio pabaigoje kontroliavo DLR smogikai ir rusų kariai. Moterys iš Manto evakuojamųjų grupės prisiminė vieno iš karių, kurį jos sutiko štabe, šaukinį – „Paštetas“. Buvo nustatyta, kad DLR turėjo du karius su tokia pravarde, vieną iš jų – Pavelą Musijenką – moterys atpažino iš fotografijų. Paklaustas žurnalistų, Pavelas patvirtino, kad jį iš tiesų vadina „Paštetu“, tačiau kovose dėl Mariupolio jis tariamai nedalyvavo. „Projekt“ teigiama, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos, tiriančios M. Kvedaravičiaus nužudymo bylą, patvirtino, jog P. Musijenka „yra tyrimų lauke, nustatinėjamos jo sąsajos su M. Kvedaravičiaus sulaikymu“.
Pagal tv3.lt informaciją parengė Rasa Penelienė
