Lietuvių tautininkų ir respublikonų partijos suvestų politikų Valdemaro Valkiūno ir Sigučio Štrėmo keliai – lyg santuokoje buvusių, lyg mylėjusių ir ateitimi tikėjusių partnerių skyrybos, išsaugant paslaptingą prieraišumą.
Pabuvę vienoje savivaldybės šeimoje politikai išsiskyrė, tačiau oficialių dokumentų dėl skyrybų neformino.
Dėl to, pasak S. Štrėmo, jo ir V. Valkiūno kadaise į rinkimus vesti ir į savivaldybės tarybą atvesti tautininkai bei respublikonai pasijuto našlaitėliais. Derėtų sakyti, kad pamestinukais, nes partijos tėvas respublikonas V. Valkiūnas juos paliko.
Tėvas tapo laisvas nuo politinės šeimos ir aktyviai ieškojo santykių su kitais partneriais. Aišku, išrankiam ir turtingam vyrui buvo nelengva, tačiau pavyko. Buvęs respublikonas V. Valkiūnas sukūrė santykius su kita iširusia šeima – Darbo partija. Kaip žinia, Biržuose ją išardė paskui Živilę Pinskuvienę ir jos pradėtus socialdarbiečius patraukęs Ritas Vaiginas. Neilgai trukus ir pastaroji politinė santuoka baigėsi. Šis apsukrus vilnietis jau vėl turi kitą partnerį – Saulių Skvernelį, iš „valstiečių“ kilusį, vardan Lietuvos demokratu tapusį.
Pasiėmė R. Vaiginas ir būrelį buvusios socialdarbiečių šeimos vaikelių, o kiti, „darbiečiais“ pradėti, taip ir liko našlaitėliais. Kaip tie Valdemaro ir Sigučio sugyventi tautininkai.
Koks likimas ištiko tą Darbo partijos dalį, kuri nepateko į Pinskų ir Vaigino globą? Ogi gyveno kaip mokėjo ir Uspaskicho ikonai meldėsi. Jų maldos buvo išklausytos – akiratyje pasirodė dar vienas milijonierius.
Ir štai šituos našlaitėlius „darbiečius“ paėmė globoti su Darbo partija staiga susigyvenęs pats Seimo narys V.Valkiūnas.
Tradicines vertybes išpažįstantis politikas ne tik priglaudė „darbiečiukus“, bet ir rūpinasi juos į žmones, tai yra į valdžią išvesti. Rikiuoja, bet dar vis nesurikiuoja jų į sąrašą – šeima viena, bet pavardės ir pažiūros skirtingos.
Pasak paties V.Valkiūno, aišku viena, kad šeimoje bus svarbiausia moteris, vardu Simona, ir jis pats, Valdemaras. Nors vyras bus sąraše antruoju numeriu, bet moters galvą sukios kaip tradicinis kaklas. Savo moterį leis į kovą už mero kėdę. Pats neis – kovai vadovaus iš moters užnugario ir Seimo.
Ar V. Valdemaro šeimos nepapildys dar daugiau globotinių, respublikono sugyventų su tautininkais, aiškumo nėra. To nežino ir į naujo tėvo Petro Gražulio „Tautos ir teisingumo“ šeimą patekęs našlaitėlis Sigutis. Aišku tik viena, kad Sigutis į merus nekandidatuos ir naujos šeimos rinkimų sąrašo pats neburs.
„ Nebent kas nors tai man už nugaros padarys“, – sako S. Štrėmas. Anot jo, pats P. Gražulis labai nori, kad jo vaikais tapę biržiečiai dalyvautų rinkimuose.
Ar našlaitėliu likęs Sigutis galėtų vėl pas tėvą Valdemarą prašytis į naują šeimą ir „darbiečiu“ tapti?
Buvęs tautininkas tokios galimybės neatmeta. Kaip ir nesako, kad tikrai neis kartu su naujuoju tėvu tautos bei teisingumo „ant Biržų“ kurti.
Politinis našlaitėlis kartojo žodį NIEKADA. Tai reiškė, kad S. Štrėmas tikrai nekurs šeimos su buvusio tėvo Valdemaro draugu Kęstučiu ir su juo „nedarys Biržų atgimimo“.
