Ką tik pasibaigė rinkimai į Europos Sąjungos parlamentą ir šiame darbe turime atokvėpį iki rudens, kuomet tauta rinks savo atstovus į nacionalinį parlamentą. Politologai vis dar aptarinėja išrinktus deputatus ir jas delegavusias partijas, o kai kurie rinkėjai jaučia kartėlį dėl rinkimuose patirtų neigiamų emocijų.
Pasijuto nelaukiamais rinkėjais
Į redakciją užsukusi kunigė Sigita Weinzierl sakė, kad ji su vyru Klausu taip pat dalyvavo ES parlamento rinkimuose, tačiau šis pilietinės pareigos aktas smarkiai sugadino nuotaiką.
Pora balsavo Rotušės rinkiminėje apylinkėje. Klausas neturi Lietuvos pilietybės, tačiau turi leidimą nuolatos gyventi Lietuvoje, Biržuose yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Pagal galiojančius įstatymus jis, kaip ES pilietis, turi teisę dalyvauti rinkimuose į ES parlamentą.
„Atėjus balsuoti ir pateikus dokumentus, kompiuteris „išmetė“ pranešimą, kad Klausas balsuoti negali. Aš nustebau, nes mes jau esame balsavę, mūsų dokumentai yra tvarkingi. Tuomet į pokalbį įsijungė rinkimų komisijos pirmininkė Diana Anskinienė. Patikrinusi dar kartą sistemą ir gavusi tą patį pranešimą, pirmininkė davė užpildyti prašymą, kuris, mano nuomone, buvo visiškai netinkamas, ir aš tą prašymą pildyti atsisakiau. Pirmininkė kažkam skambino, konsultavosi, piktai kažkam aiškino, kad asmuo atsisako pildyti prašymą. Aš jai sakiau, kad toks prašymas neatitinka tikrovės, nes jis skirtas žmonėms, kurie yra išsideklaravę iš Lietuvos ir turi rinkimų teisę kitose ES šalyse. Aš aiškinau, kad mes čia gyvename, čia esame deklaravę gyvenamąją vietą. Tuomet suirzusi pirmininkė pasiūlė pildyti kitą prašymą, kad Klausas būtų įtrauktas į rinkėjų sąrašus. Tai irgi neteisinga, nes, jei nuolatos gyveni, tu turi būti rinkėjų sąrašuose. Pirmininkė padavė lietuvišką prašymo formą, vyras paprašė, gal galima angliškos ar vokiškos formos. „Kokių čia dar vokiškų, tokių neturime“, – piktai sureagavo D. Anskinienė, bet atspausdino ir padavė anglišką formą. Parašius prašymą paaiškėjo, kad dabar teks laukti mažiausiai pusę valandos, kol jis bus patenkintas. Teko grįžti namo, palaukti ir vėl ateiti. Kiek lukterėjus galų gale mano vyras galėjo pabalsuoti“, – pasakojo S. Weinzierl.
„Kai ėjome į rinkimus, jautėmės einantys tarsi į šventę atlikti pilietinės pareigos. O išėję jautėmės lyg kažkam sugadinę gyvenimą. Pasijutome tarsi kažkam skolingi, kad atėjome balsuoti“, – apie balsavime patirtas emocijas kalbėjo S. Weinzierl.
Rinkimus reglamentuoja griežtos taisyklės
Rotušės rinkiminės apylinkės komisijos pirmininkė Diana Anskinienė sakė gerai prisimenanti šį epizodą, tačiau, jos nuomone, viskas buvo kiek kitaip.
„Ponios Sigitos vyras yra ne Lietuvos pilietis, tačiau ES rinkimuose jis teisę balsuoti turi. Į rinkėjų sąrašus jis nebuvo įtrauktas iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK), nes sąrašus sudaro ne apylinkės komisija. Įtraukiant į rinkėjų sąrašus yra nustatyta visa procedūra – asmuo pildo formą, ta forma fotografuojama arba skenuojama ir siunčiama į VRK. VRK tikrina, įtraukia į sąrašus ir suteikia leidimą balsuoti. Tas užtrunka iki pusės valandos, jei nėra didelio apkrovimo. Greta to žmogus privalo pasirašyti pasižadėjimą, kad jis nebalsuos ar nebalsavo kitoje ES šalyje ir kad tai yra vienintelis jo balsas.
Nežinau, tačiau būtent šis dokumentas kažkodėl juos įžeidė. Aš bandžiau Sigitai paaiškinti, kad aš turiu tokias instrukcijas ir turiu jomis vadovautis. Mes skambinome į Vilnių, prašėme paspartinti procesą. Sigita ir Klausas tuo metu buvo išvažiavę, nes aš pasakiau, kad pusę valandos teks laukti. Jie grįžo su dideliu segtuvu dokumentų, bandė man įrodinėti, kad prieš ketverius metus balsavo ir viskas buvo gerai. Tačiau ir dabar viskas buvo gerai, tik reikėjo šiek tiek laiko. Mes ne vieną tokį žmogų įtraukiame į rinkėjų sąrašus ir nė vieno neišvarėme. Jei paaiškinimas, kad žmogaus nėra sąrašuose, žeidžia, tada nežinau, kaip tada pasakyti žmogui, ką reikia daryti. Kita vertus, aš turiu instrukcijas ir viską turiu tvarkyti pagal jų reikalavimus. Gal žmogui tai sukelia kažkokį priešiškumą, bet kito kelio aš neturiu. Aš iš pradžių tikrai padaviau pildyti formą lietuvių kalba, nes galvojau, kadangi ponas Klausas seniai ir nuolatos gyvena Lietuvoje, tai jis jau bus pramokęs lietuvių kalbos. Tačiau kai paklausė, ar nėra vokiečių ar anglų kalba, aš iš VRK atspausdinau anglišką anketos formą. Manau, kad visas šis nesusipratimas buvo tiesiog žmonių nuotaikų klausimas, o nuotaikos būna įvairios“, – sakė D. Anskinienė.
