Biržų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba su Pabiržės seniūnija aptarė situaciją dėl gaisro metu suniokotos aplinkos prie bendruomenės įrengtų tvenkinių.
Po medžiais – dar sausra
Net ir smarkus lietus dar ne visur permerkė sausros džiovintą žemę. Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gauna pranešimų apie gaisro židinius miškuose. Spalio 17 dieną (antradienį) apie 13.30 val. ugniagesiai kviesti į Parovėjos seniūnijos Lieknagalos viensėdijoje degantį Medžvalakių mišką.
Pirmiausia atvykę Papilio ugniagesiai rado degančią apie 5 kvadratinių metrų dydžio durpingą miško paklotę.
Įvertinę situaciją, kad vieniems gali būti sudėtinga likviduoti gaisro židinį, papiliečiai ugniagesiai sulaukė pastiprinimo iš Biržuose budinčios priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos.
Gaisro židinys buvo po dideliu medžiu, todėl žemė toje vietoje dar nebuvo įmirkusi. Pavojus miškui numalšintas parankinėmis priemonėmis ir išpylus 6 kubinius metrus vandens.
„Šitas įvykis rodo, kad miškuose dar yra sausų vietų, kurias nuo lietaus dengia dideli medžiai“, – sakė trečiadienį kalbinta Biržų PGT vyriausioji inspektorė Daiva Dovydėnienė.
Kalbėjosi su seniūnija
Biržų PGT viršininko pareigas laikinai einanti D. Dovydėnienė informavo, kad aptariama situacija dėl ugniagesių automobilių suniokotų Pabiržės tvenkinių pakrančių. Kaip rašė „Šiaurės rytai“, jos nukentėjo praėjusį šeštadienį gesinant Naciūnuose degusį ūkinį pastatą.
„Skambino Pabiržės seniūnė, mes kalbėjomės apie įvykį ir sutarėme, kad įvertinę situaciją tarsimės dėl prieinamumo prie miestelyje esančių tvenkinių priemonių. Viena iš tokių galimų – šulinėlio arba kietesnio pagrindo įvažiavimo prie tvenkinių įrengimas“, – sakė PGT vadovo pareigas einanti D. Dovydėnienė.
Pasak specialistės, aiškinamasi su įvykio vietoje buvusių ir kitų komandų ugniagesiais, kodėl automobiliai sudarkė nemažus tvenkinių pakrančių plotus.
Pasak D. Dovydėnienės, Kirdonių komandos ugniagesiai sakė ne pirmą sykį gaisro atveju vandenį imdavę iš minėtų tvenkinių ir aplinkos netekę sudarkyti. Šį kartą aplinkybės buvusios tokios, kad teko bandyti ištraukti į durpingą šlapią žemę įklimpusį vieną iš automobilių. Tai irgi prisidėję prie pakrantės „išvagojimo“ ratais.
Specialistė informavo, kad kitas vandens telkinys Pabiržėje yra prie privačių valdų ir tvarkomas pačių gyventojų.
Viena iš paprasčiausių priemonių – ilgesnė priešgaisrinė žarna
ŠR kalbinta Pabiržės seniūnė Vita Zurbaitė sakė, kad išvydus bendruomenės pastangomis įrengtas ir drauge su seniūnija tvarkomas tvenkinių pakrantes šokas ištiko ne tik bendruomenę, bet ir ją.
„Pagalvojus, kiek pastangų įdedama visą šitą žalią pievą aplink tvenkinius seniūnijos traktoriuku nušienauti, prižiūrėti, tai tikrai liūdna. Su PGT vyriausiąja specialiste kalbėjomės, ji žadėjo, kad priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba išnagrinės situaciją ir siūlys galimybes, kaip būtų galima išvengti panašių situacijų“, – sakė seniūnijos vadovė.
Anot seniūnės, Pabiržės miestelis didelis, gaisrų tikimybė visuomet yra. Todėl būtina imtis priemonių, kad vandenį iš didžiausio telkinio būtų galima paimti be žalos aplinkai.
„Apie tai tarsimės gavę Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atsakymą. Mano manymu, pati paprasčiausia ir realiausia priemonė – tarnybai įsigyti ilgesnių priešgaisrinių žarnų, kuriomis vandenį būtų galima pasiekti nuo keliuko“, – sakė Pabiržės seniūnė.
Kaip rašė ŠR, šiuo metu Biržų ugniagesių naudojamų priešgaisrinių žarnų ilgis – tik 4 metrai.
