Šių metų liepą Aplinkos ministrui patvirtinus regioninės pažangos priemonės „Didinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą“ finansavimo gaires, paaiškėjo, kokiems vandentvarkos srities investiciniams projektams galima ES parama ir koks bus jos intensyvumas. Antradienį apie numatomą vandentvarkos plėtrą Biržų rajone rajono vadovai ir savivaldybės skyrių vedėjai kalbėjosi su UAB „Biržų vandenys“ direktorė Edita Barkauskiene ir šios įmonės specialistai.
Pagal šias gaires pagrindiniai rodikliai investicijoms yra tokie: centralizuoti vandens tiekimo tinklai ir nuotekų tvarkymo paslaugos gali būti finansuojama gyvenvietėse, kur gyvena nuo 200 iki 2000 gyventojų. Finansavimo intensyvumas – 50 procentų. Tai reiškia, kad pusė lėšų skiriama iš paramos, o kitą pusę teks skirti savivaldybei.
Anot direktorės E. Barkauskienės, Biržų rajone nėra daug gyvenviečių, kur gyvena daugiau, kaip 200 gyventojų. Pasitarime buvo kalbama apie vandentvarkos projektų galimybes Obelaukiuose, Papilyje, Kilučiuose, Nemunėlio Radviliškyje, Naciūnuose, Germaniškyje bei Kratiškiuose. „Tai buvo pirminis aptarimas ir pasidalinimas turima informacija bei kalba apie tai, kokius namų darbus dar turime atlikti, iki kol bus teikiama paraiška finansavimui“, – sakė UAB „Biržų vandenys“ vadovė.
Situacijos gyvenvietėse skirtingos
O neišspręstų klausimų, anot E. Barkauskienės, užtenka. Tai žemės, ir jau kaimuose esančių įrenginių nuosavybės klausimai. Kalbama apie visus inžinerinius tinklus – vandentiekį, vandens gerinimo įrenginius, nuotekų valyklų rekonstrukcijas ar naujų statybas, vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrą. Kiekvienoje minėtoje gyvenvietėje situacija ir poreikiai skiriasi, vienur yra vandentiekis, kitur – nuotekų tinklai ar kiti įrenginiai.
Todėl, pasak pašnekovės, situacija kiekvienoje gyvenvietėje yra nagrinėjama individualiai. Bendras prioritetas yra nuotekų valyklų rekonstrukcija ar naujų statyba, nes jau nuo 2027 metų visuose rajono nuotekų valyklose turės būti atskiriamas fosforas ir azotas.
Teks imti paskolas
Pasak direktorės, kol kas paraiškos paramai gauti teikimo galutinė data dar nėra žinoma, bet tai gali būti kitų metų pirmas ketvirtis ar antrojo ketvirčio pradžia. Anot E. Barkauskienės, į šią paraišką taip pat ketinama įtraukti ir Biržų miesto vandenvietės rekonstrukciją. Preliminari visos paraiškos suma būtų apie 8 mln. eurų, iš kurių 4 mln. tektų finansuoti savivaldybei. Dabar svarstoma, kad šiam reikalui tiek savivaldybė, tiek UAB „Biržų vandenys“ turėtų imti paskolą. Vartotojui būtų geriau, kad didesnę paskolą imtų savivaldybė, nes tokia paskola nedarytų įtakos vandens ir nuotekų kainoms. O UAB „Biržų vandenys“ turimos paskolos neišvengiamai atsiliepia jos paslaugų kainodaroje. Projektą reikėtų pabaigti iki 2029 metų galo.
Bus tariamasi su bendruomenėmis
Anot direktorės, kitų metų pradžioje ketinama organizuoti susitikimus su minėtų kaimų bendruomenių atstovais, seniūnais ir seniūnaičias ir jiems pristatyti, kas yra planuojama, ar nepasikeitė poreikiai ir panašiai. „Galutiniame etape tokias investicijas turės tvirtinti Savivaldybės taryba“, – sakė E. Barkauskienė.
Savivaldybėje kalbėta ir apie vandentiekio plėtros planus Biržų mieste. Juos kiek stabdo bėdos dėl nuotekų valymo. „Jei nėra vandentiekio, aplinkosaugininkai mūsų nebaudžia.
Tačiau jei kažkas ne taip dėl nuotekų valyklų, įmonė moka baudas. Todėl vandentiekio plėtrai numatytas lėšas gali tekti skirti nuotekų tvarkymui“, – sakė E. Barkauskienė ir pridūrė, jog tikisi, kad taip neatsitiks.
