Biržiečiai apgailestauja, kad pagal kamieno apimtį antras šalyje Sandariškių ąžuolas baigia savo gyvenimą. Tačiau juos galima paguosti: Biržų rajone augantis Šliželių kaimo ąžuolas yra dar didesnės apimties, tad gali pretenduoti į vieną didžiausių ąžuolų šalyje.
Sandariškių ąžuolas baigia gyvavimą
Lietuvoje visi gerai žino storiausią ir bene seniausią Stelmužės ąžuolą. Jis vis dar gyvena savo metus, nuolat paramstomas. Jau auga ir stelmužiukai – iš šio ąžuolo gilių išauginti medeliai.
Antrasis pagal apimtį šalyje ąžuolas, gamtos paminklas, yra Biržų rajone, Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje. Sandariškių ąžuolui pasisekė kiek mažiau. Jį irgi buvo bandyta paramstyti, vidų išbetonuoti. Tačiau panašu, kad jo gyvenimo pratęsti nepavyks.
Paskutinįjį kartą žiemą lankęsis savivaldybės paveldosaugininkas Dalius Mikelionis sakė, kad tai tik medžio pavadinimas – belikęs tuščiaviduris stimburys.
Ant tuščiavidurio medžio kamieno likusi tik viena šaka, ir kasmet vis svarstoma, ar ji sužaliuos, ar tie metai jau paskutiniai. Kol kas ji nežaliuoja, nes ąžuolai paprastai išleidžia lapus kiek vėliau nei kiti medžiai.
Kai kurie biržiečiai apgailestauja, kad bus prarastas Lietuvoje antrą vietą pagal apimtį užimantis gamtos paminklas, ir svarsto, kad galbūt reikėtų bandyti gelbėti šį ąžuolą.
Biržų rajono savivaldybės ekologė Jurgita Bruniuvienė galvoja, kad pailginti medžio gyvenimo trukmę tikrai niekas nepadės.
Yra dar didesnis ąžuolas
Tačiau paaiškėjo, kad Biržų rajone yra daugiau ąžuolų, kuriuos būtų galima paskelbti valstybės saugomais gamtos paminklais. Kai kurių jų skersmuo yra dar didesnis, nei Sandariškių ąžuolo.
Privačių miškų savininkų asociacijos nariai šiemet išrinko patį pačiausią rajone rastą medį. Juo paskelbtas Šliželių kaime žaliuojantis ąžuolas.
1,3 metro aukštyje Šliželių ąžuolo apimtis siekė 7,4 metro. Sandariškių ąžuolo apimtis siekia 7,17 metro.
Žiemos renginyje, kuriame buvo pagerbiamas Šliželiuose augantis ąžuolas, dalyvavo ir Biržų regioninio parko patarėjas Kęstutis Baronas. Anot jo, rajone yra normalių medžių, kuriuos reikia prižiūrėti. Vienas iš jų – Šliželių ąžuolas. K. Baronas įsitikinęs, kad šiam medžiui būtų galima suteikti gamtos paminklo statusą.
Lauks informacijos
Ko reikėtų, kad šis medis būtų įtrauktas į valstybės saugomų gamtos paminklų sąrašą?
Valstybės saugomų teritorijų tarnybos Kraštovaizdžio skyriaus vyriausiasis specialistas saugomų teritorijų planavimui ir gamtos paveldui Vytautas Rukas, sužinojęs apie Šliželių ąžuolo skersmenį, sakė, kad jis tikrai įspūdingas ir „rimtas“. Specialistas norėtų gauti informaciją iš bendruomenės arba privataus asmens, kurie nurodytų šio ąžuolo koordinates.
Vasarą bus atliekama gamtos objektų tikrinimo ekspedicija.
Tarnybos specialistai važinės po Lietuvą rinkdami informaciją apie įspūdingus ir išskirtinius objektus. Medį išmatavus ir aprašius jį būtų galima įtraukti į valstybės saugomų gamtos paminklų sąrašą.
„Lietuvoje dar yra daug įspūdingų gamtos sukurtų ir galinčių būti paminklais objektų, gal net didesnių nei Stelmužės ar Sandariškių ąžuolai. Ir mes kasmet jų atrandame. Į paminklų sąrašą įtraukiame ne tik naujus medžius. Atrandama netgi iki šiol neatrastų objektų, apie kuriuos žmonės galvojo, kad jie nėra niekuo ypatingi“, – kalbėjo V. Rukas.
Pašnekovas minėjo, kad vargu ar beverta būtų gelbėti Sandariškių ąžuolą: „Naujo medžio nepadarysi“.
Aplinką sutvarkė, dėl paminklo abejoja
Šliželių ąžuolas auga ūkininko Justo Arnašiaus žemėje, pievoje netoli upelio. Ūkininkas sakė šią teritoriją aptvarkęs, nušienavęs. Paliko privažiavimą, kad norintys galėtų ąžuolą aplankyti.
J. Arnašius sakė dėl paminklo statuso nesirūpinsiantis, nes nenorintis, kad vėliau tektų susitaikyti su daugybe apribojimų. Juk aplink medį yra ūkininko dirbami laukai. Tačiau neprieštarausiantis, jog šis medis būtų lankomas gamtos mylėtojų.
