Pastaruoju metu Biržų rajono Vabalninko seniūnijoje vis dažniau susiklosto situacija, kai miško vežėjai suniokoja viešojo naudojimo kelius. Dažniausiai jie nesivargina apie būsimus darbus informuoti seniūniją.
Seniūnas savo ruožtu ne visuomet pastabi vykdomus miško darbus ir po to nepajėgia pareikalauti, kad tie patys niokotojai kelius sutvarkytų. Tuomet, pasak gyventojų ir aplinkosaugininkų, kelius privalo sutvarkyti seniūnija. Tačiau to daryti seniūnas neskuba, vis ieško pretekstų įrodinėdamas, kad tą daryti jam nepriklauso.
Sureagavo tik aplinkosaugininkai
Praėjusių metų pavasarį kitame rajone gyvenanti moteris norėjo nuvažiuoti į savo sodybą, esančią Vabalninko seniūnijos Jaunučių kaime. Į jos sodybą patekti galima tik vienu keliu. Ir jis gana siauras: vienoje pusėje vandens griovys, kitoje – miškas. Ir šis kelias buvo suniokotas taip, kad moteris suprato, jog į savo sodybą nuvažiuoti galėtų nebent galingu visureigiu. Buvo sumaitota apie 700 metrų kelio dalis.
Supratusi, kad tai padarė mišką kirtę ir vežę verslininkai, moteris kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą bei Vabalninko seniūną Laimutį Braždžionį.
„Į mano pranešimus sureagavo tik aplinkosaugininkai. Seniūnas ilgą laiką teigė, kad jam nepriklauso šio kelio tvarkyti. Tik vėliau po kelių mėnesių prispirtas jis pažadėjo kelią sutvarkyti. Bet jis nesutvarkytas iki šiol, o miško vežėjai kelią suniokojo jau kitoje vietoje“, – kalbėjo moteris.
Ji užsiminė, kad aplinkosaugininkai sakė, jog Vabalninko seniūnas ne pirmą kartą kratosi atsakomybės ir suniokotų kelių neskuba sutvarkyti.
„Seniūnas ignoravo mūsų tyrimus ir nurodymus bei tą sodybos savininkę“,- kalbėjo Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento Panevėžio skyriaus vadovas Albertas Mikašauskas. Jis tvirtino, kad su Vabalninko seniūnu susikalbėti gana sudėtinga.
Sutvarkys, nes liepė
Vabalninko seniūnijos seniūnas Laimutis Braždžionis sakė, kad jis iki šiol įsitikinęs, jog kelio į Jaunučius jam tvarkyti nepriklauso, nes tai vidaus privažiavimo kelias. Jį esą turi prižiūrėti sodybų savininkai ir naudotojai.
Tačiau seniūnas kelią sakė sutvarkysiąs, nes gavęs tokį savo vadovų nurodymą. Tiesa, sutvarkysiąs ne dabar, o pavasarį, nes šiuo metu „vandens iki pažastų“.
Seniūnas kalbėjo ir apie susidariusią problemą dėl miško vežėjų.
Šiais metais Vabalninko seniūnijoje miško vežėjai sandėliuodami ir veždami iškirstą mišką suniokojo kelią Lebeniškių ir Linaičių kaimuose.
Aktyvus žemės, kurioje miško vežėjai be jo žinios sandėliavo medieną, savininkas apie galimus pažeidimus informavo kelias tarnybas.
„Miško vežėjai labai suaktyvėjo. Tai „naujųjų lietuvių“ įmonės, kurias valdo pinigai. Pagal tvarką jie prieš pradėdami darbus turėtų kreiptis į seniūniją ir parašyti garantinį raštą, kad susitvarkys. Bet dažniausiai jie ignoruoja tokius reikalavimus. Seniūnija visko sužiūrėti negali“, – kalbėjo seniūnas.
Seniūnas skundėsi gavęs aplinkosaugininkų raštą, kuriame reikalaujama jo atsakomybės ir kad būtų sutvarkytas kelias.
„Klausia, kokių priemonių ėmiausi, kad tas neįvyktų, nors pats pirmas kreipiausi į institucijas. Niekaip nesusikalbu su jais. Aš tik seniūnas. Man įmonė nepranešė, kas privaloma pagal galiojančius teisės aktus. Kieno piniginė didesnė, to advokatas kietesnis“,- dejavo L. Braždžionis.
Nurodė sutvarkyti kelią
Apie susidariusią situaciją ir galimybes jų išvengti ŠR paprašė pakomentuoti Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento Panevėžio skyriaus vadovo Alberto Mikašausko.
– Praėjusiais 2022 metais Biržų rajono Vabalninko seniūnijoje miško vežėjai buvo suniokoję kelią, juo į savo valdą patekti nebegalėjo viena gyventoja. Gal galite plačiau pakomentuoti šią situaciją? Kaip buvo išspręstas šis klausimas? Kokį sprendimą priėmė Jūsų tarnyba, koks buvo savivaldybės vaidmuo? Ar keliukas sutvarkytas? Kaip baigėsi tyrimas, ar kalti asmenys nubausti ir ar turėjo atlyginti padarytą žalą?
– Panevėžio miškų kontrolės skyriaus pareigūnai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (toliau – NŽT), kad išsiaiškintų, kam priklausė kelias, kuriuo buvo gabenama mediena į laikiną medienos sandėlį. NŽT nurodė, kad 6 m pločio vietinės reikšmės kelias skirtas privažiuoti prie suprojektuotų žemės sklypų. Gavus tokią informaciją bylos medžiaga pagal kompetenciją buvo persiųsta Biržų rajono savivaldybės Vabalninko seniūnijai.
Aplinkosaugininkų žiniomis, Vabalninko seniūnijos seniūnas perdavė raštą Biržų rajono savivaldybės administracijai, kuri pagal gautą medžiagą atliko apžiūrą vietoje ir nustatė, kad kelias tikrai sugadintas, o kaltininkas nenustatytas.
Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 punktu, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.
Pagal 2015 m. sausio 19 d. Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą kasmet yra nustatomas laikotarpis nuo spalio 1 d. iki gegužės 1 d., kurio metu gabenant apvaliąją medieną Biržų rajono savivaldybės teritorijoje esančiais vietinės reikšmės keliais yra ypač didelė kelių sugadinimo tikimybė. Medienos siuntėjas, vadovaudamasis Apvaliosios medienos gabenimo tvarkos aprašo 20 punktu, Biržų rajono savivaldybės administracijos seniūnijos, kurioje yra apvaliosios medienos pakrovimo vieta, seniūną turi informuoti ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatyto medienos gabenimo, pateikdamas raštu, faksu ar elektroniniu paštu informaciniu pranešimu, kuriame privalo pažymėti duomenis, nurodytus tvarkos 20 punkte.
Atsižvelgiant į tai, kad pirminė kelio būklė nebuvo žinoma, bei neturint informacijos, ar buvo sustatyti kelio ženklai dėl eismo apribojimo minimo kelio ruože, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 punktu, Biržų rajono savivaldybės administracijai yra numatyta prievolė organizuoti kelio sutvarkymo darbus.
Dėl išsamesnės informacijos jums reikėtų kreiptis į Biržų rajono savivaldybę.
– Šiais metais susiklostė panaši situacija Vabalninko seniūnijos Lebeniškių kaime. Suniokotas kelias bei, kaip teigiama, miško paklotė. Ar Jūsų tarnyba atlieka tyrimą? Gal jau yra nustatytas pažeidėjas? Koks bus kelias, kad padaryta žala būtų atstatyta?
– Panevėžio miškų kontrolės skyriaus specialistai panešimą apie įvykį gavo penktadienį (2023-01-13). Šiuo metu atliekamas tyrimas miško žemėje ir pakomentuoti apie tyrimą aplinkosaugininkai galės jam pasibaigus.
Atkreipiame dėmesį, kad miško kirtimo leidimuose yra įrašyta prievolė atstatyti kelius į pradinę būklę, išvežus visą medieną.
– Kas turi bausti kelių niokotojus?
– Taikyti baudas kelių niokotojams, priklausomai nuo aplinkybių, gali Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai ir seniūnijų darbuotojai.
Administracinių nusižengimų kodekso 271 straipsnio 4 dalis numato, kad biržių atrėžimas arba medžių atrinkimas ar ženklinimas kirsti pažeidžiant biržių atrėžimo, pagrindinio, ugdymo ir sanitarinio kirtimo, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo tvarką, taip pat medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 140 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 110 iki 300 eurų.
Aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnyje numatoma Juridinių asmenų atsakomybė. Biržių atrėžimas ir (ar) medžių atrinkimas bei ženklinimas kirsti pažeidžiant biržių atrėžimo ir įvertinimo, miško kirtimo, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nustatytą tvarką, taip pat medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 1200 iki 2300 eurų.
– Kokių, Jūsų manymu, žingsnių reikėtų, kad panašios situacijos nesikartotų?
– Svarbu, kad miško savininkai būtų atsakingi ir laikytųsi teisės aktų bei nustatytų reikalavimų, priimtų atsakomybę už miško sklypo priežiūrą. Aplinkosaugininkai savo ruožtu konsultuoja miško savininkus ir rengia seminarus aktualiomis temomis, teikia konsultacijas. Taip pat informuoja visuomenę svarbiais miško priežiūros ir kt. aktuliais klausimais.
