Praėjusią savaitę buvo pradėtas rodyti televizijos šou „Tapk TV žvaigžde“. Pradinėje atrankoje dalyvavo 600 kandidatų, o po kelių atrankos etapų į pagrindinį šou, kuriame bus vos 10 dalyvių, pateko biržietė Laura Švikaitė – Brencienė. Komisijos nariai liko sužavėti ne tik biržietės išvaizdos, bet ir laisvumo, spinduliuojančio pasitikėjimo, visas užtvaras griaunančios šypsenos. Televizijos senbuviai Lauroje įžvelgė savybes, kurios leistų jai būti žvaigžde. O kokia ji nulipusi nuo scenos?
Šį mėnesį 29 metų gimtadienį minėsianti Laura šiuo metu gyvena ir dirba visažiste Biržuose. Ji pastebima ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir gatvėje. Atsisukti priverčianti išvaizda, plati šypsena ir pasitikėjimas savimi – visa tai tarsi vizitinė Lauros kortelė. Darbe moteris irgi skinasi kelią į pripažinimą.
„Klientės vertina tai, kad stengiuosi ne po storu makiažo sluoksniu paslėpti visus trūkumus, o atvirkščiai – išlaikyti natūralumą ir išryškinti jų gražiausius bruožus. Dailesnė išvaizda yra didesnis pasitikėjimas savimi. Man svarbiausia ne tai, kaip atrodo moteris, o kaip ji jaučiasi. Makiažas – tik dalis bendro paveikslo. Džiaugiuosi, kad klienčių ratas didėja. Biržuose dirbu dar neilgai, tad viskam reikia laiko“, – sakė Laura.
Atrodo, kad išvaizdi moteris yra lydima sėkmės ir jai sugalvojus troškimą tereikia spragtelti pirštais. Tačiau labiausiai džiaugtis mažais dalykais ir šia diena moka tie, kuriems gyvenimas prieš tai siuntė sunkius išbandymus.
Laura iš tų, kurios saulėtas jaunystės dienas ne sykį temdė niūrūs likimo debesys.

Liga iš niekur
Laura visuomet buvo nelabai rami siela, visada ieškojusi ir tebeieškanti savęs. Tik baigusi mokyklą (Biržų „Saulės“ gimnaziją), dar išleistuvių naktį ji pakėlė sparnus į Londoną. Po pusmečio padavėjos bei modelio darbo ji atsidūrė Norvegijoje, žuvų fabrike.
„Traukiu žuvims žarnas ir galvoju, ką aš čia veikiu. Atėjo noras grįžti. Už uždirbtus pinigus susitvarkiau turėtas regėjimo problemas ir įsigijau automobilį. Nauja stotelė buvo Vilnius ir pradėtos turizmo studijos, kurios, deja, nebuvo baigtos“, – pasakojo moteris.
Po to vėl buvo Didžioji Britanija, vėl Vilnius ir galiausiai – Santariškių klinikos.
„Man tada buvo apie 23 metai, kai ant kūno pastebėjau mėlynes, taškelius. Padarė tyrimus ir nustatė, kad man liga, kuomet kraujyje nebėra trombocitų ir organizmas negali stabdyti kraujavimo. Prasidėjo gydymas. Daktarai sakė, kad liga nežinia dėl ko. Taip būna, kad ji ateina ir praeina“, – pasakojo moteris.
Pagerėjus sveikatai moteris vėl išvyko į Norvegiją, kur darbavosi tėvai. Ten liga paūmėjo, jai buvo atlikta operacija, kuri turėjo problemą išspręsti. Deja, operacija nebuvo sėkminga, liga neatsitraukė.
Liūdnos mintys
Tuomet jauna mergina grįžo į Biržus ir tą laikotarpį atsimena kaip labai liūdną.
„Pradėjo kamuoti ir nuolatos į galvą lįsti blogos mintys, kad aš kažkokia nesveika, kad nieko su manimi gero nebus. Esant tokiai būklei tampi viskam abejingas, apatiškas. Nieko nebesinori. Trumpai tariant – deperesija. Pradedi ieškoti, kaip iš to išeiti, kaip pagyti. Kažkaip užsimezgė kontaktas su moterimi, gaminančia visokias tinktūras iš natūralių priemonių, žolelių. Pradėjau jas vartoti. Nežinau, ar jos padėjo, ar, kaip gydytojai sakė, jog liga kaip atsiranda, taip ir dingsta. Bet man pagerėjo“, – pasakojo biržietė.
Grįžus sveikatai sugrįžo ir noras vėl aktyviai gyventi, tad mergina leidosi į tolesnę gyvenimo kelionę.
Svarbiausias gyvenimo pokytis
Atgavusi jėgas Laura vėl pradėjo studijuoti. Šįsyk – socialinius mokslus Kaune.
„Sveikata vėl buvo gera, išvažiavau į Kauną, atsigavau. Mokslai patiko, taip pat darbavausi. O tada atėjo naujas išbandymas. Tai buvo meilė. Ji buvo stipri, tad labai greitai atsidūriau Klaipėdoje. Viskas atrodė labai puiku, bet atslinko kovidas. Atsidūriau ligoninėje, kur be sąmonės praleidau kelias paras. Visokios komplikacijos ir mane jau beveik laidojo. Bet aš nemiriau, sėdžiu čia ir šnekuosi su jumis“, – šypsojosi pašnekovė.
Pergyvenus negandas jaunų žmonių meilėje gimė kūdikis. Berniukui buvo duotas Frederiko vardas.
„Realiai didžiausias įvykis ir tikrai mano gyvenimą iš esmės keičiantis dalykas buvo sūnaus gimimas. Aš dabar žinau, kas esu. Pirmiausia – esu mama. Ką turiu padaryti gyvenime, tai kiekvieną dieną stengtis būti geriausia savo versija ir užauginti savo berniuką. Ir man tai leidžia kur kas lengviau valdyti savo svajones bei troškimus, kurie, tiesa, ne visada būna adekvatūs. Bet gal todėl jos ir yra svajonės“, – kalbėjo jauna mama.

Kitokie Biržai
Į Biržus gyventi mergina sugrįžo prieš metus. Tik šį kartą sugrįžimas nebuvo toks niūrus, kaip buvęs prieš tai. Laurai Biržuose patinka, o jei ir kartais pradeda trūkti oro, ji važiuoja į didmiesčius. Dalyvavimas projekte irgi buvo tarsi nedidelis pabėgimas, įvairesnių spalvų paieška.
„Biržuose man ir Frederikui gerai. Visų pirma dėl to, kad čia, Medeikiuose, gyvena mano tėveliai. Be jų, tenka pripažinti, būtų labai sunku.
Jų pagalbos ir meilės anūkui bei man dėka aš galiu skirti laiko ir sau. Tenka išvažiuoti į didmiesčius, padirbėti modeliu, sudalyvauti fotosesijose. Viena paskutinių fotosesijų buvo su žinomu Lietuvos fotografu Gediminu Žilinsku, kuris mane ten ir pakvietė. Buvo vau tiek man, tiek jam“, – kalbėjo ir fotomodeliu dirbanti biržietė.
Dailios figūros merginą galima pamatyti bėgiojančią ar sportuojančią su bičiuliais. Akimirkomis iš sporto ji pasidalina socialiniuose tinkluose.
„Kaip ir makiažas, taip ir sportas man visų pirma nėra apie išvaizdą. Sportuoju dėl geresnės savijautos, tai man teikia džiaugsmą, gerą nuotaiką. Visi, kurie mankštinasi, žino, apie ką aš kalbu. O tie, kurie dar nežino, tai pradėkite judėti ir kasdienybę nuspalvinsite kitomis spalvomis“, – patarė nuo stalo pakilusi ir į bėgimą išskubėjusi Laura.
