
Reagavimas į dronus mūsų padangėje yra nauja realybė.
Ji atėjo, jos neišvengsim ir ateityje.
Greičiausiai dabar esantys valdžioje politikai turės priimti sprendimus dėl reakcijos į pavienius dronus.
Jų pasimetimas yra matomas, buvo tikėtinas, tačiau šiandien ne apie tai.
Apie premjerės ataką prieš savo Vyriausybės užsienio reikalų ministrą „Vyriausybės valandoje“ Seime. Net atsisukau paklausyti, ar tikrai taip sakė, kaip spaudoje buvo rašome.
Deja.
Kritika ministrui tuo metu, kai kariuomenės pranešimuose rašoma apie vykstančią dronų ataką iš užsienio.
Tai, ką pasakė ministras šveicarų dienraščiui apie Karaliaučių, yra drąsus žingsnis.
Ir ne, tai ne eskalacija, p. Ruginiene ir visi krūtines išpūtę socialdemokratai.
Jūsų baimė yra eskalacija.
Jūsų bandymai atnaujinti ryšius su Baltarusija, kurioje vyksta branduolinio ginklo pratybos kartu su Rusija, yra eskalacija Kremliui spausti Lietuvą.
Tos pratybos, beje, yra tiesiogiai nukreiptos ir prieš mus, ir prieš visą Europą.
Rusija spaudžia silpnus ir bijančius.
Rusija spaudžia silpnus ir bijančius.
NATO jau pridarė klaidų šiame kare, kai net ukrainiečiams išvijus rusus iš Charkovo bei dalies Chersono, skambėjo baimingi žodžiai apie trečią pasaulinį, deeskalaciją, draudimai Ukrainai smogti į Rusijos gilumą, ilgi svarstymai apie jiems taip reikalingą ginkluotę.
Tuomet Lietuva buvo tarp tų, kurie ragino remti Ukrainą ir nebijoti triuškinti Putino.
Dabar gi Lietuvos premjerės žodžiuose – ne ryžtas gintis, ne solidarumas su savo Vyriausybės ministru, o išsigandusio triušiuko cypsėjimas apie jau pasenusią ir nuvalkiotą deeskalaciją.
Kodėl ministro Kęstučio Budrio pasakyti žodžiai apie rusų Kaliningradu pavadintą teritoriją buvo svarbūs ir drąsūs?
Todėl, kad NATO tikrai turi visus pajėgumus užblokuoti tą ginkluotės prikimštą teritoriją.
Tai yra silpnoji Rusijos vieta.
Ne mūsų.
Atėjo laikas suvokti, kad mes negalime visą laiką patys sau atrodyti silpni ir lengvai suvalgomi. Nes mes tikrai tokie nesame.
Atėjo laikas suvokti, kad mes negalime visą laiką patys sau atrodyti silpni ir lengvai suvalgomi.
Nes mes tikrai tokie nesame.
Nei Lietuva, nei NATO nenori kariauti. Nenori pradėti jokio karo su Rusija.
Tačiau jei Rusija toliau eskaluos ir bandys daryti nesąmones testuodama NATO per mus, mes ginsimės.
Ir rusų karo grobis Karaliaučius bus NATO taikinys.
Neišvengiamai.
Tai vienas svarbiausių mūsų apginamumo elementų.
Ir ne mes turime rodyti silpnumą ir baimes, o rusai turi bijoti dėl Kaliningrado, nes tai yra labai silpna jų vieta.
Tokią žinią ir pasiuntė ministras K. Budrys.
Tokių žodžių šiandien nereikia bijoti.
Deja, bet p. Ruginienės kritika ministrui yra apgailėtina nesėkmė jos bandymuose „daryti užsienio politiką“.
Deja, bet p. Ruginienės kritika ministrui yra apgailėtina nesėkmė jos bandymuose „daryti užsienio politiką“.
O ukrainiečių dronus, tyčia rusų paklaidintus ar netyčia paklydusius, mes tikrai ištversim.
Tegu tik dar stipriau lupa imperijos niekšus.
Rasa Juknevičienė, Europos parlamento narė

